Įdomi tema... Aš dabar labai bijau ir vengiu pastoti... Antras persileidimas už pečių. skaudėjo. Visur - gimdą, sielą... Nebenoriu, kad skaudėtų. Nepastosiu. Bent kol neišaiškės priežastis ir būdai, kaip to išvengti.
QUOTE(vylabusle @ 2012 09 02, 00:11)
Įdomi tema... Aš dabar labai bijau ir vengiu pastoti... Antras persileidimas už pečių. skaudėjo. Visur - gimdą, sielą... Nebenoriu, kad skaudėtų. Nepastosiu. Bent kol neišaiškės priežastis ir būdai, kaip to išvengti.
Linkiu išsiaiškinti persileidimų priežastis - pasidaryti tyrimus, nors žinau, kad gydytojai sako, kad po dviejų persileidimų nereikia daryti jokių tyrimų.
Po pirmojo maždaug metus buvo baimės. Po to užėjo baisus noras antro vaikučio, truputį palaukėm ir užsisakėm. 
Džiaugiuosi, kad nepabijojau, ir tapau jauna dviejų vaikučių mama. Jiems kartu labai gera... 
O dabar labai labai bijau vėl pastoti, tiesiog esu pavargusi ir nebenoriu... Esam suplanavę su vyru pagranduką po kokių dešimties metų 
O dabar baisiai trokštu DARBOOO ir tikrai turiu baimę pastoti... Taip, sutinku, kad už to slypi tam tikras egoizmas, bet man to reikia. Vaikams jau daug atidaviau, išsekau, reikia pasikrauti kokius 10 metelių
Džiaugiuosi, kad nepabijojau, ir tapau jauna dviejų vaikučių mama. Jiems kartu labai gera... O dabar labai labai bijau vėl pastoti, tiesiog esu pavargusi ir nebenoriu... Esam suplanavę su vyru pagranduką po kokių dešimties metų O dabar baisiai trokštu DARBOOO ir tikrai turiu baimę pastoti... Taip, sutinku, kad už to slypi tam tikras egoizmas, bet man to reikia. Vaikams jau daug atidaviau, išsekau, reikia pasikrauti kokius 10 metelių
QUOTE(egoist_girl @ 2012 08 27, 23:14)
kadangi antro norejau,tai nebijojau...... bet daugiau nenoreciau 
QUOTE(***Liepa*** @ 2012 09 02, 17:31)
Po pirmojo maždaug metus buvo baimės. Po to užėjo baisus noras antro vaikučio, truputį palaukėm ir užsisakėm. Džiaugiuosi, kad nepabijojau, ir tapau jauna dviejų vaikučių mama. Jiems kartu labai gera... O dabar labai labai bijau vėl pastoti, tiesiog esu pavargusi ir nebenoriu... Esam suplanavę su vyru pagranduką po kokių dešimties metų O dabar baisiai trokštu DARBOOO ir tikrai turiu baimę pastoti... Taip, sutinku, kad už to slypi tam tikras egoizmas, bet man to reikia. Vaikams jau daug atidaviau, išsekau, reikia pasikrauti kokius 10 metelių
Džiaugiuosi, kad nepabijojau, ir tapau jauna dviejų vaikučių mama. Jiems kartu labai gera... O dabar labai labai bijau vėl pastoti, tiesiog esu pavargusi ir nebenoriu... Esam suplanavę su vyru pagranduką po kokių dešimties metų O dabar baisiai trokštu DARBOOO ir tikrai turiu baimę pastoti... Taip, sutinku, kad už to slypi tam tikras egoizmas, bet man to reikia. Vaikams jau daug atidaviau, išsekau, reikia pasikrauti kokius 10 metelių Turiu svogeryte. dabar jos treciajam 2 metukai, tai isties as del jos ir dziaugiuosi ir uzjauciu (siai dienai). Taciau ja jau tikrai aplanke nervinis issekmas ir kaip ji pati sako, jeigu buciau zinojusi, kas laukia, tai nezinau... Taciau as ja raminu
ir sakau, kad ji bus pati laimingiausa is musu, kai visi uzaugs ir ji gales su savo vaikais tureti tvirta grazia tarpusavio draugyste. Jos namai visada bus pilni meiles ir silumos, o kiek ji anukeliu, duok Dievuliau, tures Taigi, paplanuoti laika, aisku, visada reiketu, t.y. ivertinti savo galimybes, taciau jei jau priimtas toks sprendimas, reikia dziaugtis, kad ir kaip sunku butu
QUOTE(sskaite @ 2012 09 03, 19:26)
Turiu svogeryte. dabar jos treciajam 2 metukai, tai isties as del jos ir dziaugiuosi ir uzjauciu (siai dienai). Taciau ja jau tikrai aplanke nervinis issekmas ir kaip ji pati sako, jeigu buciau zinojusi, kas laukia, tai nezinau... Taciau as ja raminu ir sakau, kad ji bus pati laimingiausa is musu, kai visi uzaugs ir ji gales su savo vaikais tureti tvirta grazia tarpusavio draugyste. Jos namai visada bus pilni meiles ir silumos, o kiek ji anukeliu, duok Dievuliau, tures Taigi, paplanuoti laika, aisku, visada reiketu, t.y. ivertinti savo galimybes, taciau jei jau priimtas toks sprendimas, reikia dziaugtis, kad ir kaip sunku butu
ir sakau, kad ji bus pati laimingiausa is musu, kai visi uzaugs ir ji gales su savo vaikais tureti tvirta grazia tarpusavio draugyste. Jos namai visada bus pilni meiles ir silumos, o kiek ji anukeliu, duok Dievuliau, tures Taigi, paplanuoti laika, aisku, visada reiketu, t.y. ivertinti savo galimybes, taciau jei jau priimtas toks sprendimas, reikia dziaugtis, kad ir kaip sunku butuTaip sutinku, planuoti reikia. O jei D pasijuokia iš tavo planų - reikia prisiimti atsakomybę ir spausti iš esamos padėties visa ką galima.
Aš tik labai tikiuosi, jog daugiau permainų, kurios apverčia gyvenimą 180 laipsnių kampu - nebus bent jau artimiausius metelius 
as tai nebijau,nes jeigu antras bus 
taumes nesupyksim
taumes nesupyksim
Abu buvo planuoti ir laukti 
antrasis gan ilgai. Bet dabar jau nebenoreciau bent jau kolkas, todel baime turiu net sapnavau, kad vaziuoju gimdyti 
antrasis gan ilgai. Bet dabar jau nebenoreciau bent jau kolkas, todel baime turiu net sapnavau, kad vaziuoju gimdyti 
Man tokia baimė nepasireiškė. Vaikučius planuojame, tačiau netyčiukas gyvenimo tikrai nesugadintų 
Aš taip pat labai nenoriu. Bijau - gal ne tas žodis, nes iš tikrųjų nebijau nėštumo ir vaikų auginimo. Bet paprasčiausia - nenoriu jau daugiau nei savų nei jokių kitokių vaikų auginimo, nei jokių nėštumų ir t.t. Nenoriu iki tokio lygio - kad nebjaučiu JOKIO seksualinio portraukio nei savo vyrui, nei kitiems vyrams 
Vyras pas mane priverstiniam celibate praktiškai.
Vyras pas mane priverstiniam celibate praktiškai.
Metus bijojau. Atrodė neįmanoma, o dabar jei būtų, tai būtų.
Dabar ta baimė praėjus, ypatingo poreikio saugotis
nejaučiu, vyras turbūt labiau bijo
Dabar ta baimė praėjus, ypatingo poreikio saugotis
nejaučiu, vyras turbūt labiau bijo
