na man per mūsų vestuves, sakant priesaika, nuriedėjo ašarėlė

, o mano vyras ją taip gražiai nubraukė man nuo veido

, visi svečiai sakė, kad viskas buvo taip romantiška... o tokią mūsų priesaiką kunigas pavadino labai nuoširdžia

beje, kai MB sakė savo priesaikos žodžius, jo akytėse taip pat buvo matyti susikaupusiu ašarėlių...

po ceremonijos abu pripažinom, kad į nieką neiškeistume to jausmo ir nereikia savęs tramdyti vien dėl to, ką pasakys draugai ar giminės. Tai yra labai intymu ir kiekvienas tai patiria skirtingai

prietarai yra prietarai, pagalvojus, jeigu jais tikėt, tai ir į lauką koją baisu iškelt būtų...