Ar vaikinams reikia laiko pabūti atskirai?

Sveikos
žodžiu susidūriau su tokia problema.
O gal greičiau situacija, kai nežinau kaip elgtis. Ar būna jums taip, kad bendraujat su vaikinu, nesvarbu kiek laiko, bet jis staiga ima ir dingsta kelioms dienoms. Jokių žinučių, skambučių, nieko.
Jeigu būna, kaip į tai reaguojat? Skambinat pirma? Ar irgi tylit, kol jis pats atsiras? Ar einat kaip nors per alpinkui?
Nežinau ką galvoti tokioje situacijoje. Ar čia jau kažkas negero gali būti, ar čia tiesiog jo normalus noras pabūti atskirai.
Gal padiskutuokim ta tema?

man cia labiau kvepetu i nora nebebuti kartu...

Kiek laiko bendraujat?

jei tai tik susirasinejimo ir bendravimo draugas, tai naturalu

jei jau vaikinas - kazkas ne taip...

artimai apie 2-3 mėn..

Ar jūs kasdien susitinkat, susiskambinat? Jei taip, tai gali pradėti galvoti, kad gal kažkas ne taip.

Ar pirmą kartą jis taip dingo?

O jis pats ką sako?

Į šitą klausimą gali atsakyti tik gerai pažįstantis tą vaikiną žmogus.
Atsakymą, manau, tu daug geriau žinai, nei visi, kas tau atsakė, ar dar atsakys.
Yra toks žmonių tipas, kuriuos "smaugia" suvaržymai ir kitų žmonių draugija ne tokia būtina, tuo labiau dažnai. Žodžiu, gal natūralūs tie dingimai, tiesiog žmogui reikia daugiau laisvės, atsiranda toks poreikis ir nieko nepadaryti. Tai gal ir taip galima paaiškinti, o gal ir kažkas netvirtai su jo apsisprendimu kas norėtų, kad būtum jo gyvenime...

Matomai nesi jam tokia svarbi ir tiek..

manau,kad jam tuo metu būna kai kas svarbiau už tave,pabandyk padaryti ir tu taip,kažin ar jam patiks,o gal jis net nepastebės

dingo pirma karta. Viskas ok, atsirado pats po dvieju paru Parase, kad pasiilgo. Ilgai galvojau, ka jam atrasyti. Pasiilgau jo taip pat, bet su tuo dingimu jo pradejo virpet toks baimes jausmelis, nenoriu prarast jo.
Papildyta:

Neklausiau jo, kur jis buvo. Manau paklausdama dar labiau ji ipareigociau, suvarzyciau jo laisve. Ar ne taip? Manau kad jis pats turetu man pasakyti, kodel buvo dinges. O jeigu nesako..
Tiesa, suzinojau kad ta viena vakara buvo isejes su draugais i kluba.
Mes bendraujam dar kokie 2-3 men. Manau nieko blogo, jei kart nuo karto iseinam kur atskirai, kartais ir man toks noras kyla, ir iseinu Tik as visada pasisakau.. Ka manot?
Papildyta:

Na kai jam pasakau, kad sivakar einu su draugemis i kluba, tai jis visada palinki gero vakaro, smagiai pasisokt, bet niekada nesulaiko, ar nebumba, kad kaip as taip be jo Nors ta vakara rasineja sms kas pusvalandi, "tikrina ar as dar online gal"

Kazkaip nenoriu riboti zmogaus laisves. Pati megstu laisve, ir man kaip moteriai daznai reikia laiko pabuti vienai. Tik ta laika as daznaiusiai skiriu visokiem pasigrazinimam, pasitrinimam po parduotuves su draugemis, relaxui, sportui ir t.t. Bet visada pasisakau, kur esu ir kiek truksiu, ir man keista, kai zmogus dingsta siaip sau.
Todel ir uzvedziau tema, ar taip buna daug kam, ar tik man vienai taip pasitaiko..

Ir jau tiek tu draugysciu buta, ir tiek tu klaidu, kad jau norisi aiskumo, konkretumo..
Ir buta taip, kad vaikinai jeigu dingsta, ar jausdavau atsalima is ju, visada stengdavausi kazkaip gelbeti draugyste, bet ne vienos iki galo taip ir neisgelbejau. Dabar sis zmogutis man toks svarbus, kad bijau sudirbti viska..
Bet cia apie mane.

Galim padiskutuoti bendrai ta tema gal Kaip jums buna?

man atrodo, kad vyrams dingti yra normalu. Ta prasme, aš to nesuprantu, bet jie patys sako: kas čia tokio maniškis būna, jei žino, kad aš galėčiau kažkiek sunerimti, kad jis kažkur eina, tai išvis neskambina ir nieko nesako...aišku, mane tas nervina labiau, nei jis pasakytų, kad eina į klubą....nors aš vis tiek manau - jei slepia, vadinasi turi ką ir man tai nepatinka...matyt jiems tikrai reikia galvas pravėdinti