Oho kiek prikomentavot

Ačiū visoms už gražius žodžius
QUOTE(anafi @ 2009 03 01, 21:01)
kaip įdomu , aša

laukiam tęsinio...
QUOTE(georgiana @ 2009 03 02, 08:37)
wow

kaip idomu kurgi Asa pradingo, super super kelione turejo buti, ja gali tik susapnuoti, o jau nuotrauku grozis tikrai kaip atviruteje ar kino filme, nerealiai grazu
QUOTE(Vikulė @ 2009 03 02, 09:08)
Valio, sulaukiau

šio fotoreportažo. Skaitau net visa virpėdama, atrodo net matau, kas manęs tuoj laukia. Lagaminai jau sukrauti, ketvirtadienį lekiam ieškoti vasaros

.
AŠA, kaip visad tavo nuotraukos

.
QUOTE(xxxsaulyte @ 2009 03 02, 10:24)
laukiam tęsinio, su malonumu ir susidomėjimu skaičiau toki išsamią pradžią....
QUOTE(lotute @ 2009 03 02, 11:05)
QUOTE(Egloja @ 2009 03 02, 16:39)
Nuotraukos labai grazios, o vaizdas is auksciausio pastato is tiesu kvapa gniauzia

. Lauksiu tesinio!
Na, bandysiu tęst pasakojimą po truputį
Papildyta:
Saldus miegas, nelauktas žadintuvas ir dar vieni karališki (tai suprasime po viešbučio Patajoje) pusryčiai. Ši diena bus eilinis laiko praleidimas kelyje ir pažintyje su Pataja. Iki išvykimo dar turime šiek tiek laiko snūstelti...
Kelionė neprailgsta, nes kompanija nedidukė, o joje dar pora pažįstamų veidų iš kruizo Nilu. Taigi pokalbiai apie keliones kelionėje, vienas stabtelėjimas degalinėje , kiek daugiau nei valanda ir mes jau prie viešbučio Caesar palace.

Prisiregistravę gavome kambario raktą (530) ir gidės laišką, kad ji mūsų viešbutyje bus vakare, todėl laiko turime pakankamai. Pirmiausia įsikūrimas. Kambarys pačiame koridoriaus gale, vaizdas į kiemą, į baseiną, bet pats tai toks gerokai pabuvęs, murzina kiliminė danga, pabuvusio oro kvapas...

Po Bankoko kambario vaizdelis ne koks, tačiau ne gulėti čia atvažiavom mums tereikia vietos daiktams laikyti ir kelias naktis permiegoti, todėl už tokią kainą gyvendami centre, priešais naują, vos prieš mėnesį atidarytą, 6 ar 7 aukštų prekybos centrą Central festival, esame visiškai patenkinti.
Įsikuriame ir į miestą. Pirmiausia prie jūros. Kadangi gyvename antroje gatvėje, iki jūros, pasak informacijos internete, 5 minutės. Žinodama, kaip agentūros mėgsta pagražinti, nusiteikiu 10 minučių kelio, bet iš tikro ji visai čia pat, na, gal 2-3 minutės pėstute. Ir gatvę pereiti patogu, nes judėjimas vienpusis, visi vairuoja labai atidžiai.
Paplūdimio ruoželis labai menkas ir tas sausakimšas gultų. Krante knibždėte knibžda katerių ir vandens motociklų, jūra tikrai ne iš švariųjų, bent jau krante ir po pietų, todėl tik įmerkiu kojas ir patikrinu temperatūrą arbatėlė. Dar kiek pasivaikštome krantine ir einame į kitą apžvalgos punktą Central festival. Įspūdis nerealus. Net akys apraibsta nuo spindesio, spalvų ir prekių gausos. Pirmame aukšte atrandame Food markt savitarnos restoranėlis su gausybe įvairaus maisto ir labai padoriomis kainomis. Deja, čia taip paprastai maisto nenusipirksi. Išsiaiškiname, kad pirmiausia reikia nueiti prie kasos, ten įnešti pinigėlį, už jį gauni magnetinę kortelę, kurioje yra įnešta suma, o tada jau renkiesi maistą ir jį perki. Likusią nepanaudotą sumą galima atsiimti grąžinus kortelę. Fantastika. Čia mes ir pavalgom.
Laikas susitikti su gide. Ji (Katerina) pasirodo labai miela ir maloni, suteikia visą mus dominančią informaciją (ir ateityje bus labai gera patarėja). Sužinome, kad mums priklauso nemokama apžvalginė ekskursija po Patają ir, jei pirksime iš jų vieną dvidienę arba bet kokias dvi keliones, gausime nemokamą kelionę į krokodilų fermą. Mūsų planuose dvi pagrindinės ekskursijos: upė Kvai ir Kombodža, bet norime gero gido (Kostios, pagal jūsų rekomendacijas), tad lauksime žinių iš pažįstamų (Kirutės ir jos kompanijos), su kuriais susipažinome... kur? Žinoma, kad SM. O kada? Kelionės išvakarėse

Taigi, po pokalbio su gide skambiname saviškiams. Sužinome, kad į Kombodžą po savaitės, į Kvai antradienį. Susiskambiname su Kostia, sutariame ryt susitikti. Reikia visa tai aplaistyti

Įsitaisome prie baseino ir gurkšnojame vietinį alų. Lyg kažkas kutena kojas miniatiūriniai, beveik nematomi uodai, skausmo jokio, bet, dėl šventos ramybės, einame į kambarį. Ir po kokio pusvalandžio vienas į kitą pažiūrime kitomis akimis: visos kojos iki kelių (bet tik kojos, nors buvo atviros ir rankos, ir kaklas) nusėtos mažais raudonais taškeliais. Jokio niežulio. Nieko. Bet vaizdas ne itin patrauklus... Et, nieko, išgyvensim

Išaušo dar vienas šiltas ir saulėtas rytas. Vasario 9 d. Apsimiegojusios akys pirmiausia krypsta į kojas ojej, maži spuogučiai ant mano kojų virtę didelėmis raudonomis dėmėmis... Spuogai ant vyro kojų taip ir likę spuogais, matosi, kas čia stiprioji lytis

Taigi, kylame pirmųjų savo pusryčių šiame viešbutyje.
Prieš įeidami atiduodame talonėlius ir mane nustebina itin kuklus maisto stalas... Nepasakyčiau, kad pasirinkimas būtų mažas, ne, šiaip lyg ir visko pakanka, bet jau esu išlepusi ir įpratusi matyti nukrautus didžiausius stalus, o ne du kuklius... Nepaisant to, kad rytais beveik nevalgau

Trumpai apie maistą. Racionas beveik visas dienas, kurias pusryčiavome, buvo toks pats: sriuba, kava/arbata, paprastas vanduo ir miltelinės apelsinų sultys, keptas kiaušinis, miltiniai blynai, braškių ir apelsinų džemas, kelis kartus vyrui pasisekė gauti virtų kiaušinių (turbūt putpelės...), dešrelės, ryžiai poros rūšių, troškintos ir žalios daržovės, kiniška duona (labai skanios spurgytės) ir vaisiai arbūzai ir ananasai.
Šiandieną tinginiausim, nes lauksim Kostios skambučio ir susitikimo su juo. Nors sakė, kad privažiuos, kur bebūtume, bet nesinori varginti žmogaus leisime dieną netoli viešbučio prie vandens. Nueiname prie jūros, tačiau vienas prie kito sugrūsti gultai manęs nesužavi, o ir į jūrą nelabai norėtųsi lįsti, tad nutariame pasielgti kaip nemaža mūsų viešbučio žmonių dalis ir grįžtame prie baseino. Įsikuriame saulytėje ant stogo vis nusileisdami į maloniai vėsias vandens procedūras. Keistas toks laiko leidimo būdas, tikrai ilgai taip neištverčiau...
Sulaukiame skambučio. Kostia užimtas, tad pas mus neatvažiuos. Vakare paskambins patikslins laiką, kada mus paims iš viešbučio, o pinigėlius sumokėsim jau kelionės metu. Diena ekskursijų prasme lyg ir sugadinta, bet patys kalti. Sumąstome, kad reikia reabilituoti situaciją. Skambiname gidei ir užsakome išreklamuotąjį X-shou. O iki vakaro dar turime laiko turgui, parduotuvėms. Iš žygio po jas paaiškėja, kad bankoke kainos kur kas mažesnės... Aišku, derantis ir čia jos kinta, bet pradinės kainos kiek šokiruojančios.
Taigi X-shou. Važiuojame pilnutėliame Teztouro autobuse. Ir iš kur tiek norinčių pamatyti tą ištvirkimą. Pusę kelio vis bambu ant vyro, kodėl nevažiavo vienas, nes visiškai neturiu noro TAI matyti. Gerai nors gidės pasakojimas priverčia mane liautis bambėjusią. Išlipame ir... likimas susitinkame tuos, su kuriais rytoj važiuosime į Kvai. Smagu. Bet apie shou. Žinojome, kad jokių fotografavimų ar filmavimų, todėl aparatus palikome viešbutyje. Pasirodo, kad negalima įsinešti ir fotoaparatų. Juos draugiškai sudedame į gidės maišelius. Kelios minutės ir mus, prieš tai patikrinę, įleidžia į juodą salę. Kol kas mūsų autobusas vieninteliai žiūrovai. Mes įsitaisome viršutinėse eilėse, nes nenorime jokio kontakto su dalyviais (čia mus iš karto įspėjo gidė). Netrukus prie mūsų prisijungia dar vieno autobuso keleiviai ir šou prasideda. Na, ką aš galiu pasakyti... Iš salės neišbėgau, rankom akių nesidengiau, bloga nebuvo. O viso to tikėjausi pagal pasakojimus. Tiesiog man gaila tų žmonių ir viskas. Na, ir pliusą įsirašiau, kad buvau ir mačiau, nesijausiu kaip balta varna tarp kitų mačiusiųjų. Tiesa, buvę Walking Streete sakė stebėjo daug aštresnius pasirodymus, o čia, na, parūkė moteriškės cigaretę savo organais, pašaudė iš jų kamuoliukus (buvo taip tamsu, kad galėjo ir rankom mėtyt, nebūtum supratęs), vyriškiai savo daiktais per būgnus padaužė, pavaikštinėjo nuogi po sceną, atliko kelis akrobatinius trukus, iš merginų virto vaikinais, na ir kulminacijai viešai visom lytim ir visom pozom pasimylėjo (kažkaip nelabai tas žodis tinka tam veiksmui pavadinti). Žodžiu, buvau, mačiau, daugiau nenoriu ir nereikia, kad ir kaip tai meniškai būtų atlikta, pasilieku su savo mintim ir įsitikinimais. Taškas.
Grįždami namo nusprendžiame vis dėlto susitikti su Kostia, nes mūsų informacija ir kitų, kurie važiuos su mumis rytoj į Kvai, skiriasi. Susitikimas nepasirodė itin malonus, nes keli kompanionai buvo ne taip supratę ir paskutinę minutę nusprendė nebevažiuoti. Mūsų planai irgi griūna 4 žmonėms tokia kelionė būtų per brangi. Mes tai mes gėda už savo tautiečius... Bet palikime visa tai už šios istorijos durų.
Taigi, rytdienos kelionės planai griūna. Skambiname savo gidei. Ji pasirodo beesanti viešbutyje šalia mūsų. Susitinkame. Likimo ironija. Tezturas į šią kelionę taip pat nebeturi vietų. Darosi įdomu. Sėdame į tuktuką ir parlekiame į viešbutį. Reikia kažką galvoti. Įsijungiu TV programą, užsirašau numerį ir skambinu į vietinę agentūrą: vietų yra, kelionė poryt, pinigus reikia nuvežti ryt iš ryto, nes šįvakar jie jau nebedirba. Na ką, atrodo viskas stoja į savas vietas. Išsitraukiame po kokteiliuką ir... skambutis. Kostia. Kompanija susirinko. Ryt 4 val. ryte išvažiuojam. Vat čia reikėjo mus matyti ir nufilmuoti, du kvailelius šokinėjančius ir krykštaujančius Caesar pajace kambary. Kai dabar pagalvoju blaiviai, tai nebuvo juk ko džiaugtis, nes net nežinojom, ar Kostia kaip gidas pateisins mūsų viltis (na ir kas, kad čia forume svaigo koks jis nuostabus gidas). Bet turbūt džiaugėmės dėl to, kad nebereikės raudonuoti už Lietuvą. O ir dėl kelionės, žinoma... Netrukus vėl suskamba telefonas skambina Irena. Kaip ir maniau, tai ji išgelbėjo situaciją į kelionę važiuosime 10 žmonių, berods 6 iš jų antrą kartą... Gerbiu šiuos žmones ir nuoširdžiai dar kartą tariu jiems AČIŪ.
Bet pakaks sentimentų. Reikia krautis daiktus. Maža to, pasirodo, kad Lietuvoje liko vienas labai svarbus dalykas trišakis. Jau buvome skaitę, kad kambaryje viso labo dvi rozetės: šaldytuvui ir televizoriui. O mums šiąnakt reikia įkrauti kamerą, fotoaparatą, pora telefonų... o ir televizorių norėtųsi dar pažiūrėti... Na ką, kas pamiršo krovimo įrangą, tas tegu ir sukasi. Ir... išsisuka. Štai ką mano auksarankis sumeistravo

Viskas kraunasi super. Dar pažiūrime TV ir laimingi nugrimztame į sapnų karalystę.