Spaudzia sirdi beskaitant

laikykis Gabrieliuk

Dievas ne jus baudzia, galbut jis taip mazaji angeliuka isvadavo nuo zemisku kanciu

Dievo keliai nezinomi, kaip ir tai kas musu laukia perzengus mirties slenksti

Galbut visi mirusieji galvoja apie mus kaip vargsus istrigusius pakeliui i tikraji geri

Galbut todel musu gyvenimas buna pilnas isbandymu ir sunkumu, nes tai tik kelias...
Suprantu kad tas issiskyrimas ir ta nezinia yra nepakeliama, bet jus turit islikt stiprus, kad savo gyvenimo kelio gale galetut ir vel apkabint savo grazuoleli

Esu tikra kad kai tam ateis laikas, jis ten jusu lauks ir jus dar butinai ji pamatysit ir vel busit kartu