Sveikos, mažųjų balerinų Mamytės,
ilgokai nediskutavau... Prisijungiau norėdama pasidalinti su Jumis džiugia patirtimi po parodomojo spektaklio Sliesoraitienės ir Špokaitės mokyklėlėje, o čia TOOOOOKIA diskusija... Perskaičiusi kai kurias forumo žinutes susidariau vaizdą, kad ši diskusija yra tikslinė reklama kai kurioms baleto mokyklėlėms ir tikslinė antireklama Špokaitės m-klėlei. Atsiprašau, jei klystu (tikiuosi, jog klystu), gerbiu kiekvienos Jūsų nuomonę.
Net ūpas džiaugtis kiek atlėgo, bet atsirado ūpas apginti.
Rašysiu ne kaip reklamos užsakymo vykdytoja, o kaip mama 6 m. mergaitės, kuri jau metus šoka Špokaitės m-klėlėje. Ir tik apie faktus, jokių emocijų.
1. neįtikėtinai patobulėjo dukters fiziniai duomenys - špagatas (beveik padaro), tiltelis (labai gražus), "virvutėje" beveik pasiekia pilvu grindis, pėdų pirštais sėdėdama beveik pasiekia grindis (jos pėdos keltis - "lygintuvas", kaip sako "balerūnai"), bendras lankstumas, stovėsena, laikysena - labai pagerėjo/pagražėjo, atsirado plastika ir grakštumas. Ir jokių plėšymų, perdėtų tampymų, spaudimų tikrai nebuvo;
2. atėjome be muzikinės klausos. Dabar - šokam į ritmą, jaučiam muziką, net dainuodami "pataikom į natas";
3. į pamokėles - kai į šventę. Noro, džiugesio ir entuziazmo daugiau, negu pradžioje. Didžiausia bausmė - perspėjimas, kad baletas "pasibaigs". Ir kiti vaikai patenkinti, neįsitempę, puikiai jaučiasi, nesu girdėjusi, kad nenorėtų eiti į repeticijas (signalas, ar ne, Mamos?). Atmosfera puiki;
4. grupės per metus nė kiek nesumažėjo. Draugė norėjo atvesti savo atžalą, tai galėjo priimti tik į dieninę grupę. Jei jau kas būtų taip negerai, kaip apibūdinama šiame forume, tai grupės būtų ženkliai "nubyrėjusios". Juk yra konkurencija, tiesa?;
5. Špokaitės ir Gedimino pr. vadovų (VRM nežinau) charizma, energetika ir meilė vaikams vaikus užburia, reikia pamatyti ant jų "pakibusias" mažąsias, pamatyti jų pieštus gausius piešinius, išgirsti, ką šniekasi persirengimo kambaryje didžiosios;
6. teveliai metų pradžioje susirinkime buvo įspėti, kad pirmaisiais metais bus daug žaidimo ir jokio "spaudimo". Ir kad tik kitais metais pradės diferenciaciją. Esu labai bendraujanti, tai žinau daugelio tevelių nuomonę - vieni jų visai nenori "primų" ir griežtai nepageidauja JOKIO spaudimo, žiūri į repeticijas kaip į laisvalaikio užimtumą, kiti - norėtų daugiau griežtumo ir "muštro". Kiek suprantu, kitais metais diferencijuojant tai bus labai svarbus rodiklis. Taigi ypatingų pasiekimų nieks nežadėjo nuo pradžios - kiekvienas galėjo rinktis (tame tarpe mokyklas, ruošiančias profesionalias balerinas);
7. apie mokyklėlės kūrimą Špokaitė galvojo jau labai senai, bet ji - menininkė, ne verslininkė, ir tai buvo jai vienai sunkiai perkopiama kliūtis. Kaip viena narė forume teisingai pastebėjo, kad ne visi gali būti verslininkais. Taigi apie mokyklėlės "trumpaamžiškumą/ilgaamžiškumą" galėtų pasisakyti tik steigėjai, ir forume nuskambėję teiginiai yra tik NUOMONĖ. Mano žiniomis, m-klėlė turi labai "ilgaamžiškų" planų ir labai gražių idėjų, siekių ir tikslų.
Ir vėl atsirado noras pasidžiaugti - nuostabesnio neprofesionalaus vaikiško spektaklio už gegužės 9 d. Šokio teatre įvykusį "Metų laikai", kuriame dalyvavo visi Špokaitės m-klėlės auklėtiniai, neteko matyti. Pradedant nuostabia muzika, stulbinamai gražia ir tikrai sunkia (ir vaikai tai ATLIKO!) Baikštytės choreografija, atitinkančiomis sceninį vaizdą projekcijomis bei spalvingais kostiumais ir baigiant pačių vadovų šokiu kartu su vaikais bei profesionalumu ir sugebėjimu suvaldydi apie 100 viename spektaklyje pasirodžiusių vaikų, kurių 99 proc. PIRMĄ KARTĄ TOKIOJE SCENOJE.
Šoksime ir kitais metais. Ten pat