LUSI, stiprybes Jums!!!! Apie operaciaj galiu pasakyti tiek - vyksta greitai, sunkiausia sulaukti to laiko ir nieko neduoti vaikui valgyti...

Na bet viskas iskenciama, po operacijos maniskis meigojo - kai atsibudo, davem siek tiek valgyti ir viskas lengvai praejo, na gal kiek irzlokkas ta dioena buvo... Operavo mus Zeromskiene - sauni gydytoja. Didelis jai aciu, akd mus ta pacia diena iosleido namo ( na mes taip susitarem, kad jei jau kas tai iskart skambiname ir lekima i ligonine...); i perrisimus bvazinejom kasdien, paskui po keliu dienu iseme drenuk air viskas

Teko siaip su vaikiuku dar prie s operaciaj guleti ligonineje - man nieko nera ziauriau...

kazkokia nesamone - isvargsta mamam, vaiaks ir visi kiti... aisku kai reikai - nepasirinksi. Mes vilnieciai, bet pagyvenau pas sese Kaune ta savaite - ir kai tik grizom po operacijos namo - net akyse prasvito

Labai jau nemegstu ligoniniu...

Taip kad nebijokite, vaikas labi jaucia jusu nerima , pasistenkit save apgauti, kad viskas gerai yra

Linkejimai jums ir lauksim geru geru ziniu is jusu