Dainelės, žaidimai, eilėraštukai, Bendra skrynelė

Vytureliui Gal kurio dar neturėjote

VYTURIO LIZDAS

Tas lizdas - skrynelė.
Skrybelėj - dainelė.

Dainelė pakilo
Virš žaliojo šilo,
Virš juodo arimo.

Oi, rimo nurimo,
Nurimo pasaulis!
Tiek džiaugsmo, tiek saulės!

Suraskit skrynelę,
Skrynelėj - dainelę.

/Juozas Nekrošius/

* * * *

VYTURYS

Spinduliai per lauką bėga
Ir sutirpdo baltą sniegą.
Žiemkentėli, pabudai? -
Ant pečių šilti ledai.

Žiemkentėlis ledą kala,
O rankelės žalios šąla.
- Vyturėli, negaliu!
Eikš, paskambink varpeliu!

Vyturėlis nuskambėjo,
Piktas ledas subyrėjo!
- Vyturėli, ačiū tau!
Aš saulutę jau matau!

Uždainavo žiemkentėlis,
Petelius žalius iškėlęs.
Saulė šildo ugnele,
Vyturėlis - giesmele.

/J. Degutytė/

* * * *

VYTURĖLIAI DAINORĖLIAI

Iš arimų pasikėlė
Kaip grumsteliai
Vyturėliai.

Viens, du, trys!
Viens, du, trys -
Vyturių pilkų
Būrys!

Pasirinkim
Paukštį savo:
Vienas - mano,
Kitas - tavo, -
Dainorėlis
Vyturys.
Pažiūrėsime,
Kuris
Už visus aukščiau
Nuskris.

Viens, du, trys!
Viens, du trys -
Už visus
Aukščiau nuskris!

Debesėlin pasikėlęs,
Virva
Tavo vyturėlis.
O manasis
Vyturys
Suplasnos,
Jam pamos
Ir už jį
Aukščiau nuskris.

Suplasnos,
Jam pamos
Ir už jį
Aukščiau nuskris.

Mūsų žemės
Išaugintas,
Prie saulelės
Pakabintas
Spindulių
Siūleliu -
Virpa mano
Vyturys!
- - - - - -
Vyturėli dainorėli,
Tu aukščiau
Jau nebeskrisk,
Grumstužėliu
Akmenėliu
Dirvon grįžk!

/Paulius Širvys/

* * * *

VYTURYS

Vos tik saulės spindulys
Nutirpdino šaltą sniegą,
Štai parskridęs vyturys
Kelia čiulbesiu mūs jėgą.

Nuo pat ryto,
Vos prašvito,
Jis per dieną
Vis tą vieną
Skelbia linksmą mums naujieną -
Čir vir vir pavasaris.

Paprasta ta jo daina,
Kas pavasarį girdėta, -
Bet kaskart tik ji viena
Guodžia širdį sužavėtą.
Vos atšilo,
Ir pakilo
Tik saulutė,
Mes sukrutę
Laukiam suskambant dainutę -
Čir vir vir pavasaris.

O išgirdę ją anksti,
Žiedus ir gėles sapnuojam, -
Ir, linksmumo apimti,
Mes su vyturiu dainuojam:

Būk sveikas,
Meilės laikas!
Tu mums duotas
Pumpuruotas, -
Giedrink mūs jaunystės puotas -
Čir vir vir pavasaris!

/Vincas Mykolaitis - Putinas/

Ir dar radau

TŪKSTANTIS ČIR VIR!..

- Čyru vyru vyru!
Parlekiu, pargurgu
Čia, kur brenda vyrai
Į Kaziuko turgų.

Ko tie vyrai žvalgosi
Į padangių plotį?
Neturiu ko pirkti,
Anei ką parduoti -

Virš klevų ir uosių
Čyviruosiu ir -
Vilniui dovanosiu,
Tūkstantį čir vir!..


VYTURYS TELEGRAFUOJA

Kad paspaudė šaltis vėlei!
Spraga ausys -
Ū ti ti!..

- Čyru virrr! -
Dar vyturėliui
Čyviruoti per anksti -
Po rogutėm čyviruoja.
- Čir vir vir! - ir po batu.
Gal jis man telegrafuoja:
- Iš pietų
Čir vir! Grįžtu!


ČYRUTIS

Vyrutis,
Čyrutis,
Pilka sermėgėlė.
Tarp sniego
Iš miego
Žibutę prikėlė.

Vyrukas
Čyrukas
Ant mėlyno stogo:
Čir vyru!

Ei, vyrai!
Žiema jau nusprogo!
Šiaurys
Nesugrįš,
Nes danguj -
Vyturys!


VYTURIO GIESMELĖ

Čir vir!
Aš pragręšiu
Tą debesį pilką!
Čir vir!
Ir surasiu
Ten mėlyną šilką...

Surasiu gimtinėje
Pilką grumstelį:
Širdelė be jo
Laime džiaugtis negali.

Čir vyru!
Nuskrisiu
Iš debesio drumsto,
Saulutės lauželį
Sukursiu prie grumsto.


/Anzelmas Matutis/

* * * * *

MANO VYTURYS

Sugrįžo mano vyturys
Iš ilgo ilgesėlio.
Tą pačią giesmę beturįs,
Pakilo virš pasėlio.

Tą pačią giesmę man ir tau
Nešios p ožydrą dangų.
Aš kūlio bėgdamas virtau,
Išgirdęs balsą brangų.

Ak, paukšti mielas!..
Jei gebu,
Priimk į sutartinę...
Kaip saulę mylime abu
Ir giesmę, ir gimtinę.


VYTURIO GIESMELĖ

Ačiū už giesmelę -
Virpesėlį žvangų.
Parskridai - pragydai -
Pakylėjai dangų.

Ir žolė, ir vaikas
Rankeles ištiesia
Į padangę žydrą,
Į saulutę šviesią.

/Martynas Vainilaitis/

* * * * *

VYTURĖLIS

Čyru-vyru, aš grumstelis
žemės jūs šventos,
te palaukės, te upelis
dainą tą kartos:

- Čyru-vyru, aš grumstelis,
žemės jūs šventos...

Kelkis, kelkis, artojėli,
po žiemos nakties,
jau saulutė pasikėlė -
tiesią vagą tiesk.

Čyru-vyru, aš artojo
rytmečio malda... -
Ir giesmelę tą kartoja
siela ir gamta:

Čyru-vyru, aš artojo
rytmečio malda.

/Bernardas Brazdžionis/

* * * * *

VYTURIO GIESMĖ

Čia - gimtųjų laukų pilkume -
Vyturėlis dangų sapnavo.
Ir pakilo sparnais ir giesme
Vyturėlis virš aukšto klevo.

Ir pakilo žiedra giesme
Vyturėlis į patį dangų.
Žvelgia saulė - geltona, linksma -
Pro baltąjį debesio langą.

Ir žibuoklės šlaitų pilkume
Pirmą mėlyną laišką rašo.
Visą žemę surišęs giesme,
Vyturys ją į saulę neša.

/Janina Degutytė/

Tu -fantastiskas ,Pingvinuk!!! Aciu, tikrai yra nematytu!!!

Pingvinukas ACIU

Gal kas zino eiliu apie motinyste/tevyste ar dedikuotu vaikuciui nuo mamos/teveliu? Gali buti smaikscios, gali buti prasmingos.

Mano mažas žmogau

Mano mažas žmogau,
Mano saulės zuikeli,
Be tavęs negaliu
Ir mama nebegali.

Kaspinėliai baltučiai,
Šortukai gėlėti,
Mano mažas žmogau,
Kaip tavęs nemylėti

Tavo aukso plaukai
Saulės spindulius žeria,
Mano mažas žmogau,
Mano lauko gėlele,

Šypsenėlė šilkinė,
Skruostukai įkaitę,
Kaip tavęs nemylėti,
Mano aukso mergaite.

Mano mažas žmogau,
Mano sielos dalele,
be tavęs negaliu
Ir mama nebegali.

Pasakėlė

Saulė tyliai skęsta,
Dangui žarą žarsto,
Rausvas debesėlis
Sapnulius išbarsto.

Kam gražuolę lėlę
Atveda į naktį,
Kam ir pasakėlę
Sėdasi pasekti.

Apie aukso paukštę,
Stebuklingą fėją,
Drebulėlę baugščią,
Vėją niekadėją.

Apie saulės sostą
Ir mėnulio dvarą,
Apie Vaivos juostą
Ir močiutės skarą…

Kol nakties šešėliai
Draikosi po taką,
Rausvas debesėlis
Pasakėlę seka.

Kūdikystės pėdutės

Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka ir šneka, ir šneka…

Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.

Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.

Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės – beraustančios uogos.

Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.

Autorė: Eglė Miliušytė Brazdžiūnienė (Egmilė)

Kol dar nebuvau mama

Kol dar nebuvau mama,
Nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam,
Kad gydytojai galėtų apžiūrėti
Ar paskiepyti.
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau naktį
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekad nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas…tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama…

Tu dar nevaikštai

Tu dar nevaikštai, bet tu jau atėjai
Iš meilės ir manęs – ant mano rankų
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
Aš tik jaučiu kvėpavimą – lyg paukščio tankų.

Tu dar juokingai mažas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant šieno trys šešėliai artimi, žydri ir taikūs.
Jeigu sekundės – mažojo šešėlio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro šalį laikas.

Tu dar neprabilai, o aš juk pirmutinė tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška.
Aš tavo pirmas žodis – aš MAMA
Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas.

ČIA

ČIA

sveikos
norėjau paprašyti, gal kas turite kokių eilėraštukų atsisveikinimui su darželiu? ar bent kokią nuorodą, jei jau apie tai buvo kalbėta....

Vos kelis žinau

Kaip greit prabėgo laikas, mes užaugom.
Jau ryt į pamokas pakvies skardus varpelis.
Atrodo, dar tik vakar drugelius po pievą gaudėm,
O ryt – mokyklon jau nuves tiesus takelis.

Tačiau mes Jūsų niekad neužmiršim,
Gerumo Jūsų, meilės, rūpesčio ir patirtų vargų
Mūs širdyse Jūs tokios amžiams ir išliksit
Vis tokios pačios jaunos, gražios, apsupty vaikų.

Mes jau išeinam, bet tikiuos kada sugrįšim,
Tik jau savais vaikais už rankų patys vedini,
Tada ir vėl visi kartu mielai mes susitiksim,
Lyg būtume senų gerų draugų būry.

Jums palinkėti norim iš visos širdies,
Gyvenimas lai vien tik laimę, džiaugsmą neša.
Tebūna Jūsų metai visad kupini vilties...
Ištarti norim dar kartelį nuoširdžiausią AČIŪ.

* * * *

O šiandien lik sveikas, darželi,
Tu mums džiugią vaikystę davei.
Palinkėkit laimingo mums kelio,
Nepamiršim tavęs dar ilgai.

* * * *

Lyg tikra rūpestinga švelnioji mama
Auklėtoja mano gera, mylima.
Linkiu jai kantrybės, sveikatos, sėkmės,
Te niekas neskaudins jautrios jos širdies.

labai ačiū ir už tai. mums daug ir nereikia bet jei dar kas ko rastų - apsidžiaugtume

Sudie tauškutės lėlės
Ir meškine tylus.
Sudie darželi mielas,
Uždarom vartelius.

Dilin dilin - ar girdite - dilin
Skambutis naujas draugas -
Vilioja mus tolyn.

Čia žaisti buvo linksma
Tarp saulės ir gėlių,
Tiktai širdelė linksta
Prie mokslų didelių.

* * * *

Atsisveikinti jau laikas,
Mes užaugom dideli.
Į mokyklą eiti laikas,
Mums meteliai septyni.

Už saulėtasias dienas
Ir už meilę, ir žinias.
Kur darželis teikė mums
Mes dėkingi esame.

* * * *

Dzin dzin dzin skambutis
Į mokyklą šaukia
Vieškeliais, takeliais
Jon vaikučiai plaukia.

Rytmečio saulutė
šypsosi ir šviečia.
O mokyklos durys
"Prašom, klasėn" kviečia.

Prašom - čia rašysim,
Prašom - čia skaičiuosim,
Pertraukos sulaukę,
Žaisim ir dainuosim.

Kad pamėgę mokslą
Augtumėm didučiai,
Laikas jau mokyklon
Mums, visi vaikučiai.

Nelydės daugiau tėveliai
Prie darželio vartų.
Susitikome šiandieną
Paskutinį kartą.

Labai visoms aciu