Epilepsija

Kur dar galima pasiskaityti kaip kovoti su epilepsija išskyrus vaistų vartojimą. Šalia vaistų gėrimo norėčiau dar kažkaip nugalėti šia ligą. gal yra kokios literatūros, internete viską perskaičiau nieko reikšmingo nerašo.

nu tu čia pavarei
mes biski lauke pavaikščiojom

sveikit greiciau.tai as uz ta statistika irasyk mus. .cia ne i tema prie gaminimo su vaikiukais darom tingini-kiausinukus,labai linksma buna.pasidarai tinginio mase tada is jos formuoji kiausinio formos rutuliukusjuos apvolioji spalvotuose kokoso drozlese ,smulkintuose riesutuose irttt.tada i saldytuva per nakti palaikai.o tada ant sventinio stalo skanaus.
Papildyta:

eikit jus i ta laukuti tik neleisk labai sukaisti ramei pavaiksciokit.mums daktare visada sako jai ner tempes i lauka drasiai tik ne per daug.valandele tikrai galit tuo labiau toks oras.
Papildyta:

čia dar i negerimo tema.as su savo panele arbateles popeite daro .pasimam grazu arbatini puodelius ,pasidarom arbatos susedam abi gerem snekuciuojemes.as maziau jai vis dapilu kad kuo daugiau isgertu.du ziukiai vienu suviu vaikas pagere su mama pabendrauja.paslapteliu pasikalbi smagu

Krista..., rašyt vaiko vardą ir gimimo datą?
kaip tu nori, čia neprivaloma..gal ir miestą?

Parejom is laukucio, pasivaiksciojom ech... grazus tas pavasarelis

Kristina Edvinas 2001.02.25 Kaunas

labai keista, kad sirdi - ruduo, bet... viltis visada yra. manau pats sunkiausias dalykas pasaulyje - suvokti vaiko ar savo liga. nes juk manau dazniausiai priimi asmeniskai, todel su ja susitaikyti nera taip lengva ir manau ne is karto tai imanoma. esu snekejus su labai daug neigaliu vaikiuku mamom, tai daugelis iki siol nesuvokia (nors vaikui gal jau apie 20m), kodel butent jai likimas toks. o kitos atvirksciai sako, kad jei tap yra duota, vadinasi taip reikia. isbandymai kiekviena skirtingi. turim juos priimti ir su jais gyventi tai priimdami.


todel pratesiu, su sia liga ir bet kokia kita liga, nereikia kovoti. kai tu ja priimi, ji traukiasi. gali suvokti visaip, - atitaike vaistus, ar siaip gyvenimas padegerejo, bet esme vis tiek ta pati.
nezinau, apie nugalejima ligu... tik mamu patirtys...

Nežinau, ką patarti, kai mus pasigavo epilepsija- iš visur gavom daug informacijos, draugai, artimieji siūlė žolininkų telefonus, adresus ir pnš. Taigi, kažkur jau rašiau, bet pasikartosiu- žolininkai mažiukę atsisakė gydyti- per maža buvo, kiti siūlė užkalbėjimus ir amuletus. Mano protui labiau priimtina pasirodė akupunktūra, bet... ją naudoja tik kartu su medikamentiniu gydymu ir gydant epilepsiją šis būdas nurodomas kaip reikalaujantis ypatingo atsargumo. O rezultatai- juk gali būti ir nuo vaistų... Kaune yra vienas asas, tai mano panelės net apžiūrai nepriėmė- per maža buvo. o šiaip visais klausimais su alternatyviu gydymu turėtum derinti su savo vaiko neurologe- turi ja pasitikėti visiškai, jei nepasitiki- ieškok, tos , kuria pasitikėsi ...

Ir prisiminti- liga nepakeitė nei Tavęs, nei Tavo vaiko- jis taip pat šypsosi, taip pat juokiasi, taip pat ožius rodo, neleisk ligai užimti visas mintis, džiaukitės pavasariu, vasara ir visais kitais stebuklais...

Labas rytas,
mes jau nakti nebekosejom ir nosyte nebega
Kaip kiti ligoniukai?

jooo, va su Vilkra as sutinku... Gyveni su tuo ka turi, gi gyveni su vaiku.... ir stebi, suki galva kaip islipti is tu padariniu...Svarbiausia - nosis aukstyn,krutine i prieki ir dziaugiesi gyvenimu...
Oi del slogos,nepamenu ar rasiau apie joda... Mes padukus ismozojam jodu. labai- liux... Sloga, kaip ranka nubraukia...

O ką daryti su joduotų padukų išmozotais rūbais, kojinėm ir patalyne. a?

labas rytas,
pratesiu Julietos ir Vilkros mintis
mano sunui tuoj bus 14 metu ,kai serga ta savo liga,kurios kaip salutine liga yra epilepsija(be jos mes dar daug turim bjauriu negerumu).Kai jis gime kitoks buvo labai sunku priimti,kad jis niekad nebus toks kaip visi.Is pradziu lyg viskas ejosi ir neblogai-augo,vystesi,tik tiek ,kad tos demes ant veido ir ta neaiski diagnoze.Sulaukus devyniu menesiu(tiesa,laikas buvo lygiai toks pat ,kaip ir dabar -priesvelykinis).Kazkas su juo pradejo darytis-veme,verke ir nezinia kas dar su juo daresi.Ligonineje gyde mus nuo pilvuko.Lasines ir visokie tokie vaistai .Velyku rytas lyg jau viskas buvo ir gerai ir turejau toki slapta nora nors ta diena sugrizt i namus,bet..... Vakare atsidurem reanimacinej.Padare jam punkcija,kazkiek zmoguciui atlego.Bet tas dienas prisimenu siandien kaip kazkoki kosmara ir be asaru negaliu apseiti.Reanimacijos gydytojas sekanti ryta po pakliuvimo i reanimacija man liepe eiti namo ir pradet ruostis laidotuvems.Sako-ko cia stovi,pradek ruostis ,nieko cia nebus is jo.Skamba man tie jo zodziai galvoj.Po keliu metu tam paciam gydytojui teko mus su renomobiliu lydet i Kauno reanimacine,tai as jo paklausiau ar beatsimena savo nuosprendi tam jau beveik 5 metuku vaikui.Jis viska kuo puikiausiai atsimine,nes tokiu kaip mano sunus nedaug LT tera.Biski nuklydau ...Is po pirmos reanimacijos vel grizus i ligonine mums tada prasidejo pirmieji epilepsijos priepuoliai,kurie tesdavos apie 1-2 valandas.Suparalyzavo,sustojo jo vystymasis,pradejo atsilikinet psichika...Daug mes laiko praleisdavom ligoninese.Veziau ir pas ekstraseansus,pas zolininke Janina Balvociute,pas siaulieti Sigita.Pastarasis man sunu kazkiek pastate ant koju....Daug buvo kalbu giminej,kad matai pasigimde invalida,kad Dievas pakorojo,bet buvo daug ir palaikanciu.Sunku buvo susitaikyt,kai musu neprieme i darzeli (normalu),neprieme ir i logopedinius vaiku namus (per daug ligu).Prieme i sutrikusio vystymosi vaiku namus ,ten mes gyvenom gerai.Veziodavom kaip i darzeli,net budavo kai reikdavo kur toliau islekt palikdavau ir savaitgaliui.Paskui atejo mokyklos metas.Vel buvo sunkus metas.Pamenu atvaziavo is internatines mokyklos mokytoja i namus-as jos nepriemiau kaip dera,net i kambari dorai neisileidau.Vazinejau po Siaulius ieskodama vietos savo vaikui,bet ,deja,teko apsistot ties ta mokykla,is kurios buvo ta mokytoja.Ir pakliuvom pas ja,tai dabar jau 7 metai ,kai mokomes jos klasej ir esu labai jai dekinga ...Daug buvo klausimu kodel man,uz ka,ar Dievas nemato musu nelaimes,kad sitaip leidzia mano sunui vargt. As ir dabar save pagaunu begalvojancia kaip butu jei jis butu sveikas,bet yra kaip yra.Jis mano vaikas,mano dalis.Per ji as pati pasikeiciau,stipri musu seima.Niekas mums nepadeda ir nieko neprasau.Atiduociau ta neigalumo pensija,jei kas sugrazintu jo sveikata.Bet yra kaip yra.Kazkada drauge pasake,kad tokie vaikai yra duodami stiprioms mamoms.Niekada saves tokia nelaikiau,bet vel vis pagaunu save begalvojancia,kad as turiu viska istverti ir kad be manes sunui bus blogai.Tiesa,dar Siauliu vaiku klinikoj dirba tokia puiki daktare L.Bekeriene.Jos zodziai visad sunkiomis minutemis padeda-[B]niekad nerodykit savo asaru tokiems vaikams,nes jie ypatingai nei sveikieji jaucia mamos busena ir kartokit,kad viskas bus gerai.Cia tik laikinas negerumas.Man tie jos zodziai tikrai padeda.
Atleiskit,kad sutersiau Jusu eteri,bet daugmaz issakiau savo mintis,nors dar daug ka turiu pasakyti.