Oj pamenu senais gerais laikais ir as, kol dar mokiausi mokykloj, budavau i kaima istremta. Mano mociute del ligos jau beveik nebevaiksciojo... diedukas jau buvo ATA... Na neesme, ant manes vienos "niolikines" tada visas ukis laikesi. Gyvenime sakiau daugiau neuzsiimsiu ukininkavimu. Vargas paskutinis... anksciausiai ryte kelkis karves pamelzk, pagirdyk ir i lauka isvesk (nes nakvodavo prie namo aptvare), per pietus su didziausiu bidonu vandens ir tocke gruskis i pievas karves pagirdyk, pamelzk... Vakare parvesk namo, pagirdyk ir vel melzk. Ir cia tik karves.. o kur dar kiaules, vistos, triusiai, katinai... O dar sieno grebojimas, vartymas, vezimas i kluona... O dar darzu ravejimas, nes tuo metu babulia nesvietiskai daug prisisodinus buvo visko. Ta vasara as kaip baisiausia sapna prisimenu.
Uz tad paskui, kai ukis buvo isparduotas ir babulia jau nieko nebelaike - kaifavau kaip tikra miestiete

Vasara visa prie ezero, deginimasis, zvejojimas, grybavimas, uogavimas... Nu kaifas

Draugai atvarydavo pas mane papoilsiaut.. Ech, smagu kaime, kai nereikia ukininkauti

Sorry uz oftopika
P.S. AveM, nufotkink savo versiuka, man jie tokie grazus
Papildyta:Tiesa, uz tad dabar absoliuciai niekas netiki, kad as melzt karves moku

Ir kaip irodyt?