Angelėlių mamyčių svetainė

Ačiū tau sandrynja Paskutinės žinios iš ligoninės - Justė temperatūros neturi, mažajai dar matuosiu, bet pakol kas linksma aplink stripinėja, vyro velnias neraus - išsigydys antigripinu na o aš įveiksiu kaip nors tą gerklės skausmą Va kad tik merginos neatkristų, neįsisirgtų smarkiau
Sandrynja, o kaip laikosi tavo sūnaitėlis, ar kosulys tebekankina?
Ai, sandrynja, koks dar taupymas vaiko sąskaita.... Žiaurūs kartais būna žmonės.....
Papildyta:

To ir linkiu
Divėja, kaip tu laikais?
Sveika, sugrįžus žiežulėle

Apkabinu ir as Tave stipriai,pati irgi su giliom zaizdom kurios niekada neuzgis
Baltoji avyte,stiprybes

labas rytelis
pagaliau ir pas mus saulute pasirode,net is lovos priverte islipt
pirmiausia apkabinu nauja mamyte Carramele as vis pasvajoju apie dvynukus,butu faina turet du is karto,bet susidurus su jusu patirtim ir noras praeina
Žvelsa,sveikatytes tavo ligoniukam ir tau kad neisisirgtum
Spyglej,kaip tavo panele sianakt miegojo?
Balta avyte,laikykis
Visom kitom grazios,sauletos dieneles

Sveikutės,
Nėštumas buvo be komplikacijų, gimdymas irgi. Vaikelį įvertino 9/10. Bet po keliolikos minučių mano mažas sūnelis lyg melsvas ėmėsi darytis...lyg dejuoja... Kol papuolėm pas naujagimių gydytoją jis jau aiškiai mėlynavo. Skubiai darė visokius tyrimus, pusė dienos man jo neatnešė ir galiausiai driokstelėjo - vaikeliui įtaria sunkią širdies ydą, iškvietė iš Kauno reanimobilį ir veža į Santariškių kardiochirurginę reanimaciją. Manęs kartu nepaėmė, nes tik šiandien gimdžiau, tai dar kokios komplikacijos ar pan... davė tos reanimacijos numerį-pasiskambinsi. Dar leido reanimacijoje jį pamatyti ir man, ir vyrui su mergaite. Naktis košmariška, rytojaus dieną atėjusi mano ginekologė verkia (nes ji žinojo, kad jau vieną mergaitę esam praradę- gimė neišnešiota), išleidžia mane namo, o aš-į Vilnių. Ten ilgas laukimo mėnuo, kol auginom svorį, beveik 10val trukusi operacija ir greitas sveikimas. Po pusantro mėnesio mes jau namie. Visi žadėjo, kad sportininku nebus, bet mokslininku-tikrai galės...
Taip viltimi gyvenome, vis tikrinomės sveikatą pas Vilniaus kardiologus, kardiochirurgus. Viskas buvo gerai, bet netikėtai pristojo kokia sąnarių liga, vis kartodavosi jų skausmai-vėl lėkėm į Vilnių pas docentę Panavienę. Kelis kartus tyrė ligoninėje-sakė, dažnai būna berniukmas iki 3-4m, gal išaugs. Dar gėrėm vaistukus, kad nesikartotų.
Šių metų sausio 13d tikrinomės ir pas kardiologus, ir pas doc.Panavienę-viskas gerai. Dar pasiskundžiau, kad sūnelis jau dvi savaites pasiskundžia pilvo skausmais, tokiais priepuoliniais, su išblyškimu, prakaitavimu, bet visa tai buvo nurašyta skrandžio skausmams nuo vaistų (gėrėm movalį). Toliau lyg ir viskas gerai, kartais pasiskųsdavo pilvo skausmu, darėm pilvo echo-nieko blogo, bet... staiga sūnelis pradėjo tinti:tai pėdutės, tai lyg veidukas, o kai jau pamačiau išpūstą pilvelį-apėmė baisi nuojauta. Kadangi neseniai buvom darę pilvo echoskopiją ir rado daug dujų, tai sudaviau espumizano ir pilvelis sumažėjo. Bet kitą dieną vėl tas pats, tai mes pas gydytoją siuntimo į ligoninę nulėkėm. O ten ir prasidėjo. Kai gydytoja apžiūrinėjo pilvą, sūnelis sulaikė kvėpavimą, labai verkė, pradėjo mėlynuot. Iškvietė greitąją, o aš jį nešiodama kračiau ir prašiau su manimi kvėpuoti - padėjo. Priėmime mūsų laukė kiti išbandymai, nes ten nesiteikė mūsų iš karto apžiūrėti, o kai pradėjau šaukti, tada pamaiva gydytoja iš lėto apžiūrėjo. Prašiau, kad širdies echoskopiją atliktų, o ji man sako: jūs ne planinių tyrimų atvažiavot, o dėl dusimo Tik vaikų reanimacijoje mus žiūrėjo atidžiai ir kruopščiai. Bet iškviesta kardiologė, pažiūrėjusi į prieš tris dienas darytą širdies rentgeno nuotrauką, nusprendė, kad tai ne širdis ir ramiai išėjo. o ten jau aiškiai matyti širdies išsiplėtimas.Aš pasitikėjau ja, nes ji ir nustatė tą širdies ydą tik gimusiam sūneliui. Tada inkstai - tiek to išsigydysim tuos inkstus, svarbu ne širdis. Rytojaus dieną patenkame į Santariškes dėl inkstų, o ten, padarę išrdies echoskopiją, visi nustėra:dešinė širdelės pusė išsiplėtusi daugiau nei 2k
Ten ir prabėgo mūsų paskutinės dienos... Vieni įtarė infekciją, kiti širdies išemiją, treti plaučių arterijos stenozę. O vaikui vis blogiau... įvyko vienas priepuolis-vos atgaivino. Po jo konsiliumas, išvada-apsigydyti kosulį ir pas kardiochirurgus operacijai. Savaitę po to priepuolio gydėmės pediatrijos centro kardiologiniame, laukėme, kol mus pasiims chirurgai. Tačiau diagnozė nepasitvirtino-plaučių arterijos stenozės nebuvo-nebuvo ką operuoti, bet širdis vis tiek buvo išsiplėtusi Paskui extra tvarka nusprendė daryti širdies zondavimą, nes pradėjo įtarti plaučių tromboemboliją. Deja...ją patvirtino skrodimas. Tas procesas jau vyko kurį laiką nepastebėtas, o tie pilvo skausmai jau buvo požymiai šios baisios komplikacijos. Dėl ko išsivystė tromboembolija-atsakyti niekas negalėjo, tyrimai visi buvo geri... Kardiochirurgų praktikoje tai pirmas atvejis, kad tokio amžiaus vaikui nustatyta tokia liga, kuri būna tik vyresniems žmonėms.

Tai tokia mūsų skaudi istorija gal ir palengvėjo truputį, kai ją parašiau. Vis nedrįsau visko iškart prisiminti, sudėlioti...

Rence, . Nepagailejo jums likimas skausmo...Sitiek isvargta, iskenteta, atrodo jau matesi sviesa tunelio gale, o sitokia baisi pabaiga....
Zvelsa, dziaugiuosi, kad situacija tavo ligonineje gereja. Na, o mes lyg ir pasveikom(tfu tfu tfu). Bet teko dar sugert antibiotiku kursa, nes prakeiktoji mikoplazma nenorejo musu palikt. Bet dabar jau .
Ziezulele, . "baltai" uzsipavydejau... na, o dabar pailsejus, galesi visom jegom pasinert i savo darbelius, mokslus, na ir gandriuku jau paieskot bus galima
VAivos juosta, kaip tavo sveikatele? Kaip Miglute?
Gabrieliuk, kokios nuotaikeles jusu namuose?
O pas mus vel saulute islindo, bet siaip matosi debeseliu, itariu neilgam pasidziaugsim. Bet i laukeli vis tiek keliausim, nes mazoji jau rekia, kad reik eiti miau miau ieskot
Grazios dienele mergaiciukes ir maziau liudeselio jusu namuciuos

oi mergytes kokios skaudzios tos musu "istorijos"
praskydau ir as siandien , nuejau i birza, tai paklause ar nenoreciau bandyt gryzt i eurokosa(kosmetikos pard. kur dirbau seniau), tai asaros pacios rinktis pradejo, pasakiau kad palaidojau dukryte ir gyvenu jau PO TO, nenoriu grizt i ta laika IKI TO

Rence,kiek isbandymu,vilties ir nevilties tavo istorijoje
Rugseje
oi mergytes kiek musu gyvenime isbandymu...
as po sunelio laidotuviu kai registravaus i birza,klause ka paskutiniu metu dirbau,atsakiau kad suneli auginau,paklause kiek suneliui dabar metuku,pasakiau kad nebeturiu ir apsizliumbiau
ir dabar dar kartais kalbedama apie ji nesulaikau asaru...
oi tas gyvenimas

Situose namuose negaliu buti,man taip cia negera,kiekvienas kampelis primena mazyli Taip tuscia ,liudna Nedrystu dar liesti ne vieno Kevinuko daigtelio,viskas stovi savo vietose ir drasko sirdi Nzn kaip pradeti gyventi toliau,sunku.Lukutis pradejo eiti i darzeli,bet tik dvi su puse valandos,tai negaliu ne darbuko ieskotis,nes manau net tokio nerasciau porai valandu.




Rence,labai skaudu, As kiekviena diena apgalvoju ta prakeikta vasario 14d ,kokius skausmus Musu Mazyliai iskencia,uz ka?

Labas rytas Mielosios

Gabrieliuk, o tai jusu nuosavas namas, ar nuomojamas? Gal yra galimybe pakeist gyvenama vieta . Gal naujoj vietoj butu lengviau...Kaip Lukuciui darzely?

Keisim nama butinai,bet tai uzims biskiuka laiko,gal dar kokiu pora menesiuku,gal daugiau Manau tikrai naujoj vietoj butu geriau O Lukuciui darzelyj labai patinka,mums nuo 12.30 tai dabar rekia,mama vaziuojam jau man reikia i darzeli Tikiuosi taip bus visada

GAbrieliuk, smagu, kad Lukuciui patinka darzely. Prasiblaskys mazutis nors kiek. O ir tu gali kur nors islekt kol mazylis su draugais
Na, o mes jau is laukelio. Pasivaiksciojom su direktoriuke, bet greit grizom, saltas vejas. Brrr. Kazkaip liudna siandien pasidare. Pas mus pro langa matosi mokykla, maciau kaip mano sunaitelis vaikstineja po kiema vienas, o visi vaikai laksto, isdykauja...Klausiu jo, kodel tu neini su vaikais, tai jis sako jam neidomu. Praktiskai jis su berniukais nedraugauja, jam neidomus ju lakstymai su kamuoliu, isdykavimai. Sako, man ner su jais ka veikt, mat jie negali su juo pakalbet apie jam idomius dalykus. Gaila man jo, sunku tokiam zmoguciui...Vaikai dabar labai ziaurus...Tiesiog nezinau kaip padet savo vaikui stai tokios nuotaikeles pas mus....

rence, labai skaudi tavo istorija. Kiekvienai mamai savas skausmas didziausias atrodo, bet kai paskaitau tokias istorijas, net bijau pagalvot, ka jums teko isgyventi. Didziule pagarba tau ir kitoms mamytems. Negailestinga, ziauru, nesuprantama. Blogiausia, kad ilgesio ir liudesio negalim issikrapstyt, negalim pamirsti, uzverti tu duru ir paslepti blogus isgyvenimus giliai pasamonen. Tik linkiu, kad gyvenimas kazkaip kompensuotu visus praradimus, kad viena diena pasidarytu lengviau, silciau, graziau. As pati sunelio netekau pries 4 menesius. Kartais rodos, aprimstu, esu laiminga, juokiuos, sypsaus, lyg nieko baisaus ir nebutu ivyke. Bet akimirkos, kai verkiu, apgalvoju viska nuo a iki z, vis dar persekioja. Jau priemiau, kad man taip buvo skirta, bet dar vis ant kazko pykstu, kazko ieskau, kazkas neduoda ramybes...



sandrynja, ner cia ko pavydet labai norint galima ir visai nebrangiai pakeliaut mums bilietai pirmyn atgal su visais mokesciais per akcija kainavo 280 Lt



as irgi labai noreciau darba pakeist vien del to, kad primena ta mano ir laimingaji, ir baisuji etapa. Bet sedziu, nes pasirinkimo nelabai kolkas yra. O dar bendradarbiai vien vyrai tai nelabai jauciu suvokia, ka isgyvenu. Va vienas siandien dziaugsmingai sako 'nu ka, musu kolege (kita, su kuria kartu laukiausi) uz keliu dienu gimdys'. Mane visa tokia karscio banga perliejo, vos susitvardziau. Aisku, jis nekaltas, bet galejo ir patylet. Zinau, savanaudiska, bet kolkas dar kitaip negaliu. Nors gal taip ir grudinames, daromes atsparesni tokiems ir panasiems pasakymams.