QUOTE(*Laume* @ 2009 08 06, 12:45)
tikrai taip

mano kolegė prieš mėnesiuką gimdė, tai sakė, kad niekam tu pogimdyvinėj esi neįdomus

ypač nekaip jaučiasi pirmagimius turinčios mamytės
nu gal cia nuo zmogaus priklauso, nuo nusiteikimo, kai tik pagulde i pogimdyvine - iskart pasake - kai ko reiks, truks ar pan - spaust ta mygtuka - ateis - kiek kartu pagalbos reikejo man ar kaimynei - tiek pasinaudojom - tad netruko demesio

, priekaistas tik tas - kad galejo lankytojus ribot, pas mane buvo tik vyras ir tai neilgai, tevai atvaziavo ir sunu mano atveze supazindint su sesute - pabuvo 10 min, o va pas ja nuolat ciugliais ejo, drauges, uosviai, girtas vyras

, da viena padruzke su vaiku 9 men tiesiai is infekcines ligonines - tipo leliaus pazet jos, nes kai grys namo - nebegales lankyt

, o prie tos pacios keliones is ligonines ir uzsuko

.
Aisku, gal kas ir pries - bet manau kad anksciau geriau budavo (kai sunu gimdziau - i palata pas gimdyve leisdavo tik vyra, o jei jo ner - mama, zodziu viena asmeni)

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."