Apie tai rašo ir delfis, nors mačiau per verslo kanalo žinias. Bet nieko nuostabaus, kad tokius pranešimus vietiniai vis bando įvilkti į kvailių rūbą. Visi kiti kvailiai, jie nieko neišmano. Aha
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 03 25, 11:44)
Apie tai rašo ir delfis, nors mačiau per verslo kanalo žinias. Bet nieko nuostabaus, kad tokius pranešimus vietiniai vis bando įvilkti į kvailių rūbą. Visi kiti kvailiai, jie nieko neišmano. Aha
Na, tiesiog esmė yra tame, kad pvz. jau pernai daug užsienio analitikų teigė, kad iki 2009 Baltijos valiutos tikrai tikrai tikrai bus devalvuotos. O apskritai apie devalvacijas niekas nenustoja kalbeti jau labai seniai. Tai kaip čia tikėti
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 03 25, 10:12)
Šiandien anglų finansų ekspertai paskelbė, kad labiausiai nuo krizės nukentės Baltijos šalys. Pagrindinė priežastis ir nelaimės inkaras - valiutų pririšimas prie euro. Jei Vyriausybės nuspręstų atrišti valiutas nuo euro, tai kažkiek sušvelnintų padėtį ir ekonomikos kritimas nebūtų toks staigus. Prognozuojama, kad Latvijos BVP kris 25%, o latas nuvertes 50%.
Idomu, ar kas nors turi duomenu kiek lietuvos gyventoju ir kokiomis sumomis yra pasieme paskolas eurais. Ir dar idomiau, kaip tas nelaimes inkaras "lito pririsimas prie euro" tuos zmones isgelbetu devalvavus lita, kai paskolos isaugs dvigubai, dalis bustu jau dabar yra maziau verti nei paimtos paskolos, kai zmonems teks eiti i gatve atidavus bankui busta ir dar likus su kokiu simtu tukstanteliu skola
o tai kaip jus isivaizduojat krize? plaukiu plaukiu ir praplaukiu? pas mus juk realiai tos krizes dar nera, tik galvose 
del analitiku prognoziu, na, ju ivairiu, bet kas del devalvavimo, tai jeigu nepakanka politines valios ir drasos tai padaryti siandien, tai vis tiek reikes tai padaryti veliau, tik bus kur kas skaudziau 
del analitiku prognoziu, na, ju ivairiu, bet kas del devalvavimo, tai jeigu nepakanka politines valios ir drasos tai padaryti siandien, tai vis tiek reikes tai padaryti veliau, tik bus kur kas skaudziau
Psichoanalitikas Tomas Kajokas:
Visuomenė nevienalytė, todėl politikų kalbos apie nacionalinės valiutos devalvavimą, valstybės bankrotą žmones veikia skirtingai. Juk tik dalis žmonių lėkė atsiimti indėlių, keistis pinigų. Jie pasidavė panikai.
Įtampos sąlygomis panikos slenkstis toks nedidelis, kad net menkiausias kryptelėjimas, neatsakytas klausimas, kreiva šypsena politiko veide gali būti suprasta kaip klasta, bandymas nuslėpti. Tokiomis sąlygomis kalbėtis su žmonėmis, kurių reakcija dažnai neadekvati, darosi labai sudėtinga.
Dabar mūsų visuomenė gyvena savo pačios baimių atspindžiuose. Todėl politikams kalbant apie ateitį reikia būti ne vien analitikais, įžvelgiančiais sunkumų, bet kartu ir žmonėmis, sugebančiais suteikti vilties, nuraminti. Dalis visuomenės labai laukia iš politikų paguodos, kad viskas gerai.
Krizės situacijose žmonės linkę tapti šizoidiškais ir paranoidiškais. Tuomet žmogus linkęs viską matyti tik arba juoda, arba balta. Atrodo, kad dabar galime kalbėti tik apie balta. Galime neigti realybę, ignoruoti faktą, kad kas nors yra blogai. Bet tuomet vis tiek vieną dieną kils psichozė. Neišvengiamai reikia kalbėti apie tai, kas yra blogai. Kitas klausimas, kaip pradėti apie tai kalbėti ir kas kalbės.
Su savo baimėmis ir panika nesusidorojantys žmonės ją šalina interneto komentarais, SMS žinutėmis. Taip jie tarsi nusikrato panikos. Jiems palengvėja, kai kiti baiminasi. Kad jis ne vienas toks. Kiti destruktyvią informaciją skleidžia genami pavydo, keršto. O kiti jais patiki.
Yra labai sena istorija apie rašytoją Marką Twainą.
Kai jis išsiuntė vieno miestelio vadovams žinutę: Viskas išsiaiškinta. Tučtuojau bėkit, visi gavę žinutę išvažiavo. Gal tai tebuvo juokas. Bet tokie dalykai visuomet suveikia. Visais laikais žmogaus paranojiškumas yra bendras bruožas. Neapibrėžtumo laikotarpiais to paranojiškumo gali būti ypač daug.
Užsiugdyti visuomenę, kuri vadovautųsi ne chaotiškai plintančia informacija, o protu, nelengva. Kartais stebiu lesinamus paukščius. Užtenka vos vienam paukščiui pakilti nuo lesyklos ir paskui jį pakyla visi kiti. Žmonės didelėse grupėse elgiasi panašiai.
Vienas bėga, kiti puola paskui. Nors jie nemato, kas juos veja. Čia kaip sovietiniais metais, kai žmogus pirma atsistoja į prie parduotuvės susidariusią eilę, o tik paskui paklausia, kas pardavinėjama. Tai psichologinis fenomenas, kuriuo vadovaujamės.
Vienas būdų išvengti masinės psichozės pripažinti, kad dėl susidariusios krizinės situacijos kalta ne vien valdžia, kad yra ir mūsų pačių kaltės.
Bet surasti sprendimą, kaip nekaltinant ištverti, yra kur kas sudėtingiau. O maištas yra ženklas, kad liovėmės galvoti.
Čia šiaip paskaitymui
Visuomenė nevienalytė, todėl politikų kalbos apie nacionalinės valiutos devalvavimą, valstybės bankrotą žmones veikia skirtingai. Juk tik dalis žmonių lėkė atsiimti indėlių, keistis pinigų. Jie pasidavė panikai.
Įtampos sąlygomis panikos slenkstis toks nedidelis, kad net menkiausias kryptelėjimas, neatsakytas klausimas, kreiva šypsena politiko veide gali būti suprasta kaip klasta, bandymas nuslėpti. Tokiomis sąlygomis kalbėtis su žmonėmis, kurių reakcija dažnai neadekvati, darosi labai sudėtinga.
Dabar mūsų visuomenė gyvena savo pačios baimių atspindžiuose. Todėl politikams kalbant apie ateitį reikia būti ne vien analitikais, įžvelgiančiais sunkumų, bet kartu ir žmonėmis, sugebančiais suteikti vilties, nuraminti. Dalis visuomenės labai laukia iš politikų paguodos, kad viskas gerai.
Krizės situacijose žmonės linkę tapti šizoidiškais ir paranoidiškais. Tuomet žmogus linkęs viską matyti tik arba juoda, arba balta. Atrodo, kad dabar galime kalbėti tik apie balta. Galime neigti realybę, ignoruoti faktą, kad kas nors yra blogai. Bet tuomet vis tiek vieną dieną kils psichozė. Neišvengiamai reikia kalbėti apie tai, kas yra blogai. Kitas klausimas, kaip pradėti apie tai kalbėti ir kas kalbės.
Su savo baimėmis ir panika nesusidorojantys žmonės ją šalina interneto komentarais, SMS žinutėmis. Taip jie tarsi nusikrato panikos. Jiems palengvėja, kai kiti baiminasi. Kad jis ne vienas toks. Kiti destruktyvią informaciją skleidžia genami pavydo, keršto. O kiti jais patiki.
Yra labai sena istorija apie rašytoją Marką Twainą.
Kai jis išsiuntė vieno miestelio vadovams žinutę: Viskas išsiaiškinta. Tučtuojau bėkit, visi gavę žinutę išvažiavo. Gal tai tebuvo juokas. Bet tokie dalykai visuomet suveikia. Visais laikais žmogaus paranojiškumas yra bendras bruožas. Neapibrėžtumo laikotarpiais to paranojiškumo gali būti ypač daug.
Užsiugdyti visuomenę, kuri vadovautųsi ne chaotiškai plintančia informacija, o protu, nelengva. Kartais stebiu lesinamus paukščius. Užtenka vos vienam paukščiui pakilti nuo lesyklos ir paskui jį pakyla visi kiti. Žmonės didelėse grupėse elgiasi panašiai.
Vienas bėga, kiti puola paskui. Nors jie nemato, kas juos veja. Čia kaip sovietiniais metais, kai žmogus pirma atsistoja į prie parduotuvės susidariusią eilę, o tik paskui paklausia, kas pardavinėjama. Tai psichologinis fenomenas, kuriuo vadovaujamės.
Vienas būdų išvengti masinės psichozės pripažinti, kad dėl susidariusios krizinės situacijos kalta ne vien valdžia, kad yra ir mūsų pačių kaltės.
Bet surasti sprendimą, kaip nekaltinant ištverti, yra kur kas sudėtingiau. O maištas yra ženklas, kad liovėmės galvoti.
Čia šiaip paskaitymui
Cleo, patinka mums ar nepatinka, bet litas ir taip devalvuojamas sulig kiekvienu mėnesiu, nes infliacija daro savo. Per metus jis nuvertėja mažiausiai 10%. Prognozuojama dar 15% nuvertėjimas. Tai kokia čia šizoidinė paranoja, jei "fakty na lice"?
QUOTE(Subjektyvi @ 2009 03 25, 14:41)
Cleo, patinka mums ar nepatinka, bet litas ir taip devalvuojamas sulig kiekvienu mėnesiu, nes infliacija daro savo. Per metus jis nuvertėja mažiausiai 10%. Prognozuojama dar 15% nuvertėjimas. Tai kokia čia šizoidinė paranoja, jei "fakty na lice"?
Aš tik šiaip tą straipsnelį įmečiau, ne su viskuo, kas parašyta sutinku. Man šita vieta tik patiko: "Su savo baimėmis ir panika nesusidorojantys žmonės ją šalina interneto komentarais, SMS žinutėmis. Taip jie tarsi nusikrato panikos. Jiems palengvėja, kai kiti baiminasi. Kad jis ne vienas toks. Kiti destruktyvią informaciją skleidžia genami pavydo, keršto. O kiti jais patiki." Čia nebūtinai apie devalvaciją, viskam tinka.
Vėl aš ne į temą
QUOTE(šeimos kaklas @ 2009 03 25, 11:33)
o tai kaip jus isivaizduojat krize? plaukiu plaukiu ir praplaukiu? pas mus juk realiai tos krizes dar nera, tik galvose del analitiku prognoziu, na, ju ivairiu, bet kas del devalvavimo, tai jeigu nepakanka politines valios ir drasos tai padaryti siandien, tai vis tiek reikes tai padaryti veliau, tik bus kur kas skaudziau
del analitiku prognoziu, na, ju ivairiu, bet kas del devalvavimo, tai jeigu nepakanka politines valios ir drasos tai padaryti siandien, tai vis tiek reikes tai padaryti veliau, tik bus kur kas skaudziau Koks skirtumas kaip as isivaizduoju krize. Gal plaukiu, gal skestu, cia jau kaip kam gaunasi. Zmones dar ne tokias krizes pergyveno, karus, tremtis ir t.t. O mes esame praktiskai pirmoji karta, kuri gyvenime bado neaptyre.
Tik man keistas nepamenu kieno pasisakymas, kad tipo jam, jam,-jai nerupi zmones, kurie bijo lito devalvacijos del paimtu euriniu paskolu, vienzo, reikejo imti ta valiuta, kuria uzdirbi.
Kodel niekas nenori prisiminti, kad dauguma busto paskolas eme tada, kai Reinoldijus sarkinoidijus visa gerkle reke - euras Lietuvoje bus, o ir siaip turbut mazai kas tikejo, kad bus kitaip. Todel ir eme zmones eurais, nes tikejosi, kad tuoj pat jais ir atllyginimus gaus, nenorejo imti litais, nes bankai butu veliau uz perskaiciavimus pinigu nuplese.
O tie verslininkiukai, kurie tikisi, kad devalvavus lita ju produkcija kas nors ims glebiais pirkti manau turetu nuleisti sparnus, nes isvarzyti ir nubankrotinti zmones paprastai tik kruopeles teiperka.
QUOTE(Medinis @ 2009 03 25, 13:47)
Deja ne
Nes litas, kaip ir latas pririškas dirbtinai, tai reiškia, kad tikroji vertė yra kitokia. Tai reiškia, kad valiutos yra pervertintos. Neveltui buvo paminėta, kad lato vertė kris 50%. Jei jo neatriš nuo euro, tai nekris? T.y. jis liks toks pats tvirtas? 
