QUOTE(cute @ 2008 10 14, 14:40)
Naitai, ir širdies ydos, ir dauno sindromas (ypač dažnai) ir epilepsijos taip pat gali būti palengvinami kaip ir autizmo spektro sutrikimai. Labai palengvinami kai kuriais atvejais, bet visiškai neišnyksta niekuomet. Visos mes norim būtent to geresnio varianto.
Ir aš noriu visą priklausančią pagalbą gauti darželyje, deja...
Kiekvienas atvejis labai kitoks. Tu Naitai, netikėjai savo vaiko diagnozėm ir stebuklas įvyko, duokdie, kad tai išties būtų viso labo kalbos problemos. Aš labai sunkiai, bet susitaikiau su diagnoze ir tiesą sakant tik tada ledai pajudėjo rimčiau (kol neigi, atrodo ir spec. pagalbos vaikui nereikia, nes problemos nėra).
na aš neneigiu tos diagnozės vaiko realiam gyvenime. Jeigu matau, kad reikia, tai primenu darželyje vaiko diagnozes pakartotinai. Tik kad to reikėjo tik vieną kartą

šiaip tai pasisekė su darželiu baisiai... jis ten mylimas ir jo poreikiai suprantami ir tenkinami.
Tas neigimas yra svarbesnis man pačiai. Man suteikia jėgų ir noro vėl ir vėl sukti galvą dėl vaiko tolimesnio ugdymo ir specialistų paieškos.
čia daina be galo

kodėl nenoriu formint tos negalios. na tas mano vaikas kiek "keistesnis" už kitus sveikus. Tačiau.. juk tie "sveiki", tai retas kuris yra lankęsis pas rimtą neurologą, nekalbu jau apie psichologą ar psichiatrą. Va tuos "sveikus" prafiltruotų specialistai tiek, kiek mano vaiką, tai dar neaišku, kuris čia būtų sveikesnis
Dėl to ir nenoriu jo išskirt iš kitų vaikų. Išskirčiau pagal dokumentus, imčiau skirti ir realybėj. aš save žinau.
negailiu jo, nepopinu, neploninu balso, kaip kad daro vyro familijoj

kalba kaip su kokiu gyvuliuku

amžinos nuolaidos, amžini verkimai "taigi jis kitoks"
Papildyta:
QUOTE(Alchemie @ 2008 10 14, 15:15)
bet ka darysime po sitos mokyklos...as su siaubu bandau negalvoti
Alchemie, TAU dabar iš viso negalima nervintis
o iki kelių (keliolikos) metų Taviškis galės eiti į šią mokyklą?
aš optimistiškai žiūriu į mokyklos pabaigą. Kalbu apie savo patirtį. Mokykloje buvo daug tokių dalykų, kurie nereikalingi man visai.. o mokytis ir kalti turėjo visi klasiokai, be išimties...muzika.. nu nejaučiu aš nieko toje muzikoje nei "muzikantų" biografijose... o va paminėdavo mane kaip didžiausią perestukininkę klasėj, nes pretendavau į aukso medalį vidurinėj, tik va muzika man buvo "per gili"

kam man ta fizika ir chemija, kuriose visai "tūpa" buvau ir esu

na, prisimenu tik tiek, kad radiatoriai vandeny netirpsta ir vis pjaunu vyrą už neišjungtas šviesas namie

bo sugebu visgi kwh paverst litais
tai va.. o kai įstojau į univerą, į ekonomikos studijas, atsigavau vidumi. Nereikėjo kalti, nereikėjo vaidinti. Sritis palyginti siaura, galima gilintis. Sritis susijusi su kasdieniu gyvenimu.
Todėl ir esu optimistiška dėl vaikų ateities. Sunku dabar. bet vaikai auga, svajoja, bręsta. Jeigu tik tėvai sugebės įdiegti norą mokytis, viskas bus gerai.
Iš Lietuvos emigravo jau ir delfinai...