QUOTE(Žuvė @ 2006 10 13, 14:13)
Dar prisiminiau vieną kažkur skaitytą faktą ( turinčios vyresnius draugus/vyrus - čia jums

): žinomi pasaulyje mokslininkai, kompozitoriai, dailininkai gimė būtent tose šeimose, kur mama buvo jauna, o tėtis žymiai vyresnis. Taigi, visos viltys į jus, brangiosios, mums vunderkindų reikia
Stengsimės

Nors šitą ir aš esu girdėjus, bet vėl gi, labai nesureikšminu.
Įdomiai čia kai kurios pasisako: "tarp bendraamžių neturiu pasisekimo, sunku rasti bendrą kalbą..."
Nu žinokit nei išvaizda, nei viršsvoriu tikrai baisiai nesiskundžiu

Galiu bendraut su savo bendraamžiais ir su jaunesniais, ir su vyresniais. Ir pasisekimo visokiame amžiaus tarpsny turėjau

Ir draugų bendraamžių turiu ir po barus vaikštau, į šokis pokius nueinu

Bet, mielosios, gyventi aš noriu tik su ne mažiau kaip 10-15 metų vyresniu vyru

Maniškis net ir dar vyresnis

Bendravime aš metų skirtumo nejaučiu, manęs jis nemoralizuoja, o paauklėt aš ir pati jį galiu

Man taip yra gerai, toks mano pasirinkimas.
Dar daugiau, niekas nesako, kad gyvent su bendraamžiu yra blogai. (Turėjau ir tokį, tik pragyvenom vos 3 metus

), taip pat negaliu smerkt tų, kurios gyvena su jaunesniu, nors pati rodos, gink Dieve, jaunesnio nesirinkčiau

Tai jūsų pasirinkimas.
Ir galų gale. Aš mėgstu visada sakyt: niekada nesakyk niekada... Pasakiau ir pagalvojau: mažu pensijoj būdama kokį jaunuolį susirasiu