oj,nieko gero

pakraupus as viskuo...atvykau paskirta diena,sako NERA VIETU.Na cia kaip ir ne mano beda,jei pries menesi paskyre operacija, tai turejo suplanuot taip, kad butu vietu..pasiule operuotis dar po menesio,as nesutikau.Ka sau mano?fibr.3cm,per ta laukimo laika iki operacijos ji padidejo iki 4cm(o paskui kai nustato jog piktybine dar sako-KUR BUVOT ANKSCIAU?).Vienu zodziu teko vaziuot atgal namo ir atvykt tik kita diena operacijai. Labai verkiau.ant operacinio stalo tokia isterika buvo,visa drebejau

anesteziologas buvo gan pyktelejes, kad pries operacija man raminanciu niekas nesuleido..bet narkoze buvo super

pazadino po 2 val, nei pykino, nei galva skaudejo,iskart atsimerkiau, emiau kalbeti..Buvau labai nustebusi ir ipykusi, kad gydytojas po operacijos pas mane net nepasirode!

laukiau iki vakaro, kol galiausiai man pasake jog jis baige darba ir isejo namo. Vat ir guliu nezinodama nei kaip nei kas..Kita ryta vel tas pats...kol nenuejo palatos drauge pas ji ir pati jo nepakviete pas mane..bet ir tai nieko nepesiau."gerybine,4cm,daugiau tokios neaugink..." viskas ka as isgirdau..ta pacia diena isvaziavau namo.. Nieko nepaaiskina, nezinai nei ka galvot..po savaites atvykt siuliu nuimt
Miegu blogai,labai skauda nugara,nepratus ant jos miegoti,jau negaliu nei sedet,nei vaiksciot net,nugara nepraeina...dar su liemenuku reikia nuolat buti,o as jo taip nemegstu. Spaudzia is visu pusiu,antra para tik su juo, kaip dar iki antradienio istvert...