Manau jus apie spenelius kalbat 
Prasidėjus sąrėmiam taip pat dar negalvojau, kad jau turėsiu vaikutį. Tik galvojau, ar ilgai mane čia laikys tikėdami, kad pati pagimdysiu 
Sąrėmiai buvo neskausmingi, nors pagal aparato parodymus gydytoja sakė, kad buvo stiprūs, bet kaip skaudėdavo, kai apžiūrinėdavo gimdos kaklelį Pooperacinėj palatoj gydytoja pasakė, koks uūgis, svoris, kad viskas gerai ir kad dabar miegočiau. Tą ir padariau. Atvežė ryte į palatą, pamačiau sūnelį ir dar ilgai žiūrėjau į jį gulėdama su pririštu palovėj šlapimo maišeliu. Ilgai pratinausi prie to, kad tai - mano vaikas 
Davė žindyt, spenelius skaudėjo nelabai, labiau pilvą, ypač verčiantis. Vėliau pradėjo skaudėt spenelius, buvo sunku įsikelt vaiką į lovą, apsiverst Sakiau slaugei, kad nemaitinsiu. O ji man sako: nemaitinsi, vaikas pripras valgyt iš buteliuko. Tada prisikaups pieno ir dar labiau skaudės. O vaikas bus atpratęs žįst. Ir norėdama negalėsiu įsiūlyt krūties. Ir maitinau, greit nustojo skaudėt. Vėliau ir pasikelt-apsiverst palengvėjo. Gal tas motinystės instinktas silpnesnis buvo dėl CP, nežinau. Savo vaiką ir motinystę pirmiausiai suvokiau protu, vėliau širdim. 
Ale ka teko iskesti, kai siuvo ten be nuskausminamuju Tai buciau geriau dar syki pagimdziusi O dar bjauriau buvo tas, kad po dvieju savaiciu man atsisedus...isiro siules ir teko procedura pakartoti 
Nesigincyju, sake, kad buvo isimetusi infekcija, todel ir issiro siules. ). Siaip sedejau jau po dvieju dienu, viskas buvo gerai 
Vaikas gime kur kas didesnis nei ten du tie, bet nei plysau, nei kirpo mane, laksciau kaip gazele po palata jau po dvieju valandu ir visumoj dziaugiausi, kad nedariau cp( o tikrai norejau, nes prognozavo dideli vaika, pernesiotas jau buvo, be vandenu ir panasiai. Bijojau del jo gyvybes bei sveikatos).
). Bet aš galvoju, kad iš dalies bent jau man suveikė ne tiek pats siuvimo skausmas, bet tai, kad jau rodos pagimdei, savo darbą atlikai - o čia dar lenda su visokiais siuvimais. Na, tiesiog jau norisi, kad visi atstotų.... 
Bet jei neįsimeta jokios infekcijos (į pilvo siūlę lygiai taip pat gali įsimest, siūlai taip pat gali nutrūkt, jei ką), tai tikrai gyja tie plyšimai visai gerai...
Gal kalba tokios kaip jūs? nei patyrusi, tik prisiskaičiusi visokių mitų? O dėl krūtinės, tai yra kūtis prilaikantys raumenys, juos reik mankštint, odai yra visokie kremai stangrumui palaikyti (aišku kai nebemaitini)
yra rizika, bet stengiausi nepriaugti daug kg, paskutinius menesius valgiau tik virta, troskinta maista, ir vaisius, darzoves. jokiu riebalu, pyrageliu ir t.t. prisiziurejau.konsultavausi su mitybos specialiste, kad sudarytu valgiarasti toki, kad vitaminu butu daug, taciau maistas nekaloringas. taip kad nepriaugau net 10kg, o ir vaikas mano gime lygiai 37ta svaaite. kiek zinau visos baisybes- strijos, raumenu plysimai ir t.t. paskutinem savaitem atsiranda. zinoma, viskas prasidejo naturaliai. o jei jau raumenys butu plyse, butu teke operuotis, nes visig grozis, isvaizda man labai svarbu. taip pat su (.)(.) , jei butu pasikeite, tikrai operuociausi, bet stengiausi to isvengti ir isvengiau. aisku, metams begant, gal ir reiks pasigrazint 
metu, na netikiu kad tai yra prasimanymai. niekas apie tai nekalbetu, net temos cia nebutu uzvedamos jeigu tai butu visiskai prasimanymai. bet cp rinkausi ne tik del to. neabejoju, kad visos mamos, kurios prarado vaikus ar turi invalidus del gimdymo traumu, jei tik galetu laika atsuktu atgal ir darytusi cp.
O dėl krūtinės, tai yra kūtis prilaikantys raumenys, juos reik mankštint, odai yra visokie kremai stangrumui palaikyti (aišku kai nebemaitini)
iš viso po tokių soskes postų galima pamanyti kad natūralus gimdymas, maitinimas tai tiesiog moters pažeminimas, ji turi atsisakyti gyvenimo džiaugsmo, gyvenimo sau ir t.t. 
