Madmuazele, su gimtadieniu!!!
QUOTE(madmuazele @ 2009 06 18, 07:44)
O tu dar karta nenori kaip planuojanti pompos pabandyti?
Zinai, jau nesigilinu i ju istatymu keitinejimus, nes jei pradesiu nervintis ir i tai atsizvelgti, tai vel reiks laukti nezinia kiek

Pamaniau, kad kazkaip isgyvensim..

Kai Arnolda auginau, tai berods 70 proc mokejo pirmus metus, o antrus is viso nieko... Svarbu nestumas lengvas butu, gimdymas ir vaikelis sveikas
Nea, kazkaip man su ja daugiau neigiamo negu teigiamo. Paskutiniom dirnsom atsakingiau ziuriu i cukrus, tai jau normalesni
QUOTE(kelniki @ 2009 06 18, 19:45)
sveikos cukrinukes
tai va man pripazino pirmo tipo cukrini debeta, del kurio praradau savo maza mergyte. viskas man labai nauja ir nezinoma. cukrus buvo sukiles beveik iki 30 man buvo beveik koma ir mano mazyle mire. jau leidziuosi insulina ryte ir vakare ilgo veikimo, o pries valgi greito veikimo. po truputi cukrus jau atsistato, bet dar vis neatrandu man tos reikiamos dozes. saldumynu atsisakiau visiskai, aplamai labai daug ko sau neleidziu. tik tiek, kad maitinuosi 3 kartus per diena ir pavalgau sociai, bet baigesi visi uzkandziavimai. vis pagalvojam su mb apie kita leliuka, bet as labai bijau. bijau, kad vel nenutiktu kas negero...
Siaubas, kelniki, labai uzjauciu tave... jus visus... laikykites...
Si liga susitaikysi, tikrai, bet su praradimu. Na, gal busimas vaikelis pades labiau uzsimirsti, o iki tol linkiu stiprybes, kantrybes reguliuoti cukriukus ir sveikatos

Nera ko bijoti - ismok ir susireguliuok cukriukus ir kunkis prie nestukiu
Nu tikrai, kaip taip medikai lengvai paleido su tokiais cukrais, ir dar

!!! Kai man diagnozavo liga, cukrus buvo 14, ir tai nenorejo net paleisti namo daiktu susirinkti i ligonine (nu tik paskui veliau gydytoja pasakojo, kad nenorejo paleisti del to, kad ko sau nepasidaryciau ar kad galiu nebegrizti, nes labai verkiau tada

)
O kokius insulinus tau paskyre ir kokia prieziuros tvarka Norvegijoje?