QUOTE(novila @ 2009 04 17, 07:17)
Jetau mamytės ar jum taip buvo???
O jūsų vaikučiai irgi tokį stresą patiria??? kaip jūsiškiai reaguoja???
Mano sūnaus adaptacija buvo ilga ir sunki, pradėjom vesti 2 metų. Pirmą savaitę ėjo be problemų (sako, kad tada vaikams būna kaip atrakcija, naujovė kažkokia), o paskui ašaros, kartą iš to įsiverkimo net apsivėmė, tai auklėtoja nepriėmė net, va tada su tėveliu jam buvo kelionė namo ilga turbūt ir gerai įsiminė, gerai gerai aprėkė jį, ir sekantį rytą tik lūpą timptelėjo, o ašarų nebuvo. Nors kai pradėjom vest į darželį, aš dirbau, o vyras jį vedžiojo, tai sakė, palieka verkiantį, o apėjęs darželį priėjęs prie lango pamatydavo, kad jis jau be jokių ašarų žaidžia. Mažieji teroristai
Šiaip, aš pati labai sunkiai adaptavausi, auklėtoja mamai sakydavo, kad "nesu mačiusi tokio vaiko, liūdi kaip suaugęs, nevalgo nieko, nemiega, nežaidžia ir pan.". kiekvienas vaikas skirtingas

manau, kad reikia kantrybės, o adaptacija visada atsinaujina po pertraukos - ligos ar atostogų, maniškis ir dabar po atostogų nelabai nori eit.