Pastaruoju metu išryškėju dvi tėvų grupės - vieni vaikus vadina tais keistais (man

) vardais kaip Džesika, Džonas ir t.t., o kiti senais lietuviškais arba naujais lietuviškais (VIlnius, Upė, Ūla...). Man labiau prie širdies pastarieji - ir VIlnių pažįstu, kažkaip visai įprastas vardas

. Bet visi labai vengia "paprastų" vardų, kaip Tomas, Mantas, Rasa ar Dalia

Ir aš esu už tai, kad išliktume lietuviais ir tai, jog atsiranda naujų lietuviškų vardų, taip pat yra geras dalykas, nes išsaugome savitumą. Kažkada kažkas ir Vytautą sugalvojo (regintis tautą ) ir bet kokį kitą vardą. O kalba juk nestovi vietoje, nieko blogo jei vardų naujų atsiranda. Man tik nepatinka tie naujadarai be reikšmės, kai pvz. tėvų vardus į vieną sudeda, nes tai jau visai beprasmiška