Globėju paplepėjimai 3

Neatims
Yra tokia tikimybė, va ims kokie užsieniečiai ir įsivaikins. Asmeniškai aš žinau tris italų šeimas kurie įsivaikino po kelis vaikus, viena šeima įsivaikino net septynis vaikus vienos šeimos. Net neįsivaizduoju kaip jie ten tvarkėsi. Ir toks momentas buvo- tuos vaikus italai jau vedėsi, VTAT inspektorė lydėjo juos visus ir susitiko tų vaikų motiną- jie vieni kitų nepažino...vaikai mamos, mama vaikų...
Kad vaikams geriausia yra šeimoje, visiškai sutinku ir jokio esminio skirtumo tarp įvaikinto ir globotinio nemanatu.

Baisu....



Na gal užsieniečiai Fasstum, kokio amžiaus sesutės jos?

Jai bus labai labai sunku, kaip, beje, ir jums. Saulė parašė mano mintis. Suprantate, po kokių pusės metų ar metų ta mergytė taps jums mylima dukryte, jūs nematysite skirtumo tarp savo pagimdytų vaikų ir jos, o ir ji jus pamils kaip mamytę. Jūs pagalvokite - jei dabar jums lieptų atiduoti kurį nors iš jūsų vaikų (matau, kad jų turite), taigi jums širdis plyštų. Patikėkit, lygiai taip pat jūs jausitės, jei po metų-dvejų reikės atiduoti globojamą mergytę. Jei kas dabar išskirtų mane ir mano įvaikintą dukrą - tai būtų tikrų tikriausia tragedija mums abiems, aš nežinau kaip visą šitą reikėtų išgyventi.

Labai labai seniai ( ) aš mokiausi JAV ir tuo metu ten vyko drama dėl įvaikintos mergaitės. Mergaitę pagimdžiusi vieniša motina atidavė ją įvaikinti. Pagal JAV įstatymus sutikimą įvaikinti turi duoti ir biologinis tėvas, net jei vaiko tėvai ir nėra susituokę ar tai būtų buvęs tik atsitiktinis ryšys (jei tėvas yra žinomas). Mergaitės mama pasakė, kad nežino kas yra mergaitės tėvas (nors iš tiesų puikiai žinojo, tačiau buvo ant jo supykusi ir net jam nepasakiusi, kad laukiasi nuo jo vaiko). Mergaitę įvaikino viena šeima, pavadino ją Džesika. Po kiek laiko mergaitės biologiniai tėvai susitaikė, susituokė, ir tėvui buvo pasakyta, kad turi dukrą, kurią įvaikino kita šeima. Mergaitės biologinė motina nebeturėjo teisės atgauti dukterį, tačiau biologinis tėvas niekuomet nebuvo vaiko atsisakęs, todėl jis kreipėsi į teismą, pareikalavo panaikinti įvaikinimą ir grąžinti jam dukterį. Ten buvo bylinėjamasi kelis metus, galiausiai buvo nutarta Džesiką sugrąžinti į biologinę šeimą. Aišku, buvo mestos į pagalbą visokios psichologinės tarnybos ir t.t., buvo ruošiamos abi šeimos ir pati mergaitė (kuriai tuo metu buvo lyg ir 4 metai, tiksliai nebepamenu). Paparaciai paromis budėjo prie abiejų šeimų namų, todėl buvo nufilmuota ir perdavimo procedūra. Tai buvo klaikus vaizdas - įvaikinusi šeima tiesiog alpo, Džesika klykė nesavu balsu. Paėmimas iš šeimos tikrai yra labai sudėtingas ir traumuojantis (abi puses) dalykas. Sutinku su Saule, kad šioje stadijoje su tuo susitaikyti būtų lengviausia abiem pusėms.

O kodėl jūs negalite jos įvaikinti? Ar tų sesučių neskiria? Paprastai jei broliai ir seserys yra jau mokyklinio amžiaus, juos skiria, nes visus kartu nelabai kas ir įvaikins (nebent kokie nors užsieniečiai)

Viskas priklauso nuo seserų amžiaus (nesekiau, ar buvo kur nors parašyta). Jei kitos seserys vyresnės link paauglystės, tai šansų nedaug. O jei septynių metų mergaitė vyriausia iš seserų - tuomet beveik garantuotai įvaikins į užsienį. Jei vis tik įvaikintų, pripratimas prie jūsų yra rizikingas - ji gali pasijusti išduota, nebepriimti naujos šeimos... Ir visą tą vargą teks pakelti naujai šeimai ir pačiam vaikui

Apskritai būčiau už globą tokiu atveju, tačiau tai turi būti labai sąmoninga globa, kai vaikas ruošiamas įvaikinimui ir specialiai globėjai dirba, kad vaikas per daug prie jų nepriprastų ir savo gyvenimą iš karto sietų su nauja šeima ir lauktų išvykimo, o ne gailėtųsi.

Kai buvau kursuose, tai mums šiek tiek pasakojo ir tai yra ištisas mokslas kaip to pasiekti (t.y. kad netraumuoti vaiko pas laikinus globėjus ir paruošti naujam gyvenimui kitur). Daugiau papasakoti negaliu, nes mūsų grupėje buvo įvaikinančios šeimos ir mes paprašėme kursų vedančiosios geriau parinkti kitą, mums aktualesnę temą.

Kaip baisiai ir teisingai parašei Pippi

Įvaikins. Užsieniečiai paprastai ne po vieną vaikinasi, įsivaikina ir 12, ir net 16 metų vaikus. Mano dukrytės du brolius ir seserį (visi jau buvo mokyklinio amžiaus) įsivaikino viena šeima.

Ar tai nėra toks pats emocinis santykis, kaip ir globos namuose su auklėtoja

Ivaikinimas geriau juridine prasme: paveldejimas ir t.t.. Mano atveju tai neimanoma - finansiskai neislaikytume dar vieno vaiko .
Taip, uzsenieciai gali ivaikinti, bet kartais to tenka labai ilgai laukti. Zinau 3 vaikucius - sese ir 2 broliai (mums pasakojo per kursus), jai dabar 11, o to ivaikinimo laukia jau nuo 5 m. Mergaite brandi ne pagal amziu. kategoriskai atsisake su broliais skirtis, nors po viena juos jau butu ivaikine...
Mano globotine turi dvi jaunesnes sesutes 6 ir 4 m.



Ne visai toks pats. Ten aukletojos keiciasi, nera pastovumo. Zinau, kad tai didelis darbas paruosti vaika, kad jis bus ivaikintas. Ir aisku, ne vien tik globeju darbas. Bet as tam pasiruosus.

Mes šį klausimą testamentu sprendžiam Visi 4 vaikai gaus po lygiai.

Oi tie finansai Ir pas mus tas pats, jie koją pakiša ir įvaikinumui ir sesutės gyvenimui pas mus

Tu stipri Aš gal per daug emocinga, per skysta.... Jei jau vaiką prieš miegą myluoju, jei glaudžiu kai jam liūdna, jei baru kai klysta tai jis jau Mano. Ir atplėšus nuo manęs abu prapultumėm Žaviuosi, kad tu gali rinktis sąmoningą globą, saunuolė

Nesupyk,fasstum, bet aš manau tu tam nepasiruošusi arba tu tiesiog negali tvirtinti, kad pasiruošusi. Tam reikia manau labai daug žinių,labai daug pagalbos, ir pagaliau daug kas priklauso nuo pačio vaiko. Kitas dalykas apie kurį pamiršta visi, yra tavo vaikai, kaip jiems liepsi elgtis su laikinai globojamu-ruošiamu įvaikinti vaiku kasdienybėje- mylėt, neprisirišt, laikyt sese, ar tik drauge, ta prasme kokius santykius isivaizduoji. Tiesiog nėra taip paprasta, kaip tu galvoji. Jei tu sakykim pati susitvarkysi su šita užduotimi, ar susitvarkys su ja kiti tavo šeimos nariai. Juk gali tavo vaikai nemylėti jos, jei supras, kad ji laikinai, kad ji ne sesė, ir gali labai mylėti, todėl patirs traumą išsiskyrę. Kitas dalykas tu ruoši ją įvaikinimui, o metai bėgs, vaikas bus ruošiamas, o jos neįvaikins niekas, kaip tada.
Tada jau globosi normaliai, pasakysi nuo šiandien neruošiu įvaikinimui, gyvensi pas mus visada.

Aš niekada nesakiau, kad įvaikinimas geriau negu globa ir pan. Vaikui geriau yra turėti šeimą. Aš kalbu apie tai, jeigu tikrai įvaikinimo faktas yra realus, o tai, kad galbūt kažkas kažkad tas mergaites paims.
Šiuo atveju jūsų net negalima pavadinti, kad jūs būsite šeima, tai būtų tik ka-žkoks laikinas prieglobstis. O su tuo emociškai susitaikyti visiems labai sunku. teisingai sakė ir tau, ir tavo šeimos nariams, ir pačiai mergaitei. Jai tik 7 metukai, o ką tu darysi, kai jai sakysi, kad ji rytojs turės eiti pas kitus "tėvelius", o ji sakys nenoriu? Priversi? Pasakysi, kad nebemyli? Kaip paaiškinsi vaikui, kodėl ji turi ten eiti? Ji tik vaikas ir visokie logiški suaugusiųjų paaiškinimai jos neįtikins. Taip kad čia iš tikrųjų yra labai sudėtingas toks globojimas, ikr aš pvz. tokiam dalykui nesiryžčiau, per daug skaudu paskui būtų visiem. Arba imu visam laikui, arba iš vis neimu. Be to, iš tavo dabartinių emocijų, kai tu tik sužinojai, kad negalėsi jos globoti, akivaizdu, kad nesi pasiruošusi laikinai globai. Dabar jos dar net neauginusi šitaip liūdi, tai pagalvok, kas būtų po metų? Čia kol nesame su tuo susidūruios atrodo, kad galiu su viskuo susitaikyti, kad viską galiu, kad tik vaikui geriau. Iš tikrųjų mes pervertiname savo galimybes, kai kalbama apie vaikus, jausmus, emocijas.

Pippi, tavo aprašytas atvejis žiaurus. Kai čia tai vyko? Kažkaip neįsivaizduoju tokios situacijos normalioje teisinėje valstybėje, nes čia atrodo visiškai nepaisoma vaiko teisių. Kažkoks absurdas, vaikiški suaugusiųjų žaidimai, dėl kurių kenčia vaikai. Na aš tai neleisčiau taip elgtis su savo įvaikintų vaiku, jau tokiu atveju neduočiau ir viskas, tegul pasikaria visi, bet vaiko man niekas netraumuotų.

Labai labai labai labai džiaugiuosi, kad mano vaikis jau didelis ir jau jo nuomonės atsiklaus bet kokiu atveju jei jo dar kam prireiktu Ir koks bebūtų jo pasirinkimas jis rinktusi, kaip jam geriau, o ne kaip sprendžia įstatymai sukurti masėms