QUOTE(laumzirge @ 2016 01 03, 12:05)
jei jau daro tokius interjerus, tai reikėjo truputį pridėti ir nupirkti butą geresniame rajone, su aukštesnėmis lubomis. Be to, prie tokio buto sūnui vertėtų pasamdyti namų tvarkytoją, nes visi tie paraitymai, išraižymai, visos tos baldinės ir užuolaidinės medžiagos, tai gryna dulkių kaupykla, tokiame bute gali tvarkytis be galo, be krašto...
Dar kyla klausimas, kur mama dės visus senus savo daiktus. Paprastai seni žmonės prie savo daiktų būna labai prisirišę. Manau, dovana būtų nei kiek nesuprastėjus, jei sūnus būtų paderinęs kai kuriuos klausimus su savo mama, ir jai brangūs daiktai būtų įkomponuoti į interjerą. Tada tas butas nebūtų toks sterilus ir nuobodus...
darykim prielaidą, kad viskas buvo pasenę ir neremontuotina, į tokį stilių jau būtų sunku ką įkomponuoti. Ir darykim prielaidą, kad mama pati gali susitvarkyti.
Bet tas interjeras yra nesveikas, nepraktiškas ir svetimas. Maža erdvė, masyvūs daiktai, kuriuos vis reikia apeiti, virtuvės kėdės masyvios ir sunkiai kilnojamos- kasdieninis vargas. Kam ?! Daug atspindinčio paviršiaus-stiklas, didžiulis veidrodis, lubos. Tai nuolatinė įtampa ir stresas matyti aplink save kažkokius judančius šešėlius. Išraiškingi daiktai, šviestuvai kiekviename žingsnyje vargina, jokio poilsio akims. Poilsio kampelis prie televizoriaus tik dėl nuotraukos, nes televizorius apšvietas nenormaliai, kėdės, komoda, nusukti, pasibaigus fotosesijai viskas bus perstatyta kaip patogiau. Pabėgus į miegamuosius kambarius ten vėl krūvos visokių statulėlių, užraitymų ir didžiuliai plakatai su visuotinės erdvės įspūdžiu-ir ilsėkis tokioje vietoje

Žodžiu, tai-ne namai, ir ne mylimai mamai.