Anastasijos bendraminčiai

na, jeigu pasitaikys proga, bandysiu ir as su tomis knygomis susipazinti. galesim rimciau padiskutuoti.
tik va ta gero pasaulio ideja man kiek svetima gali buti, nes as ir gal kiek per daug savanaudiska, per mazai tolerantiska... kartais "falsyva", bet paskaicius bent jau rimciau argumentuoti galesiu

Mieloji, aš nepriklausau anastasijiečiams. Bet man juokingai atrodo, kai žmogus, neskaitęs knygų, pradeda reikšti savo nuomonę. Prisimenu, kaip teko dalyvauti vieno romano pristatyme. Jį buvo skaitę gal du žmonės, o visi kiti kalbėjo apie tą romaną būdami jo neskaitę. Pasirodo, ir tarp protingais save laikančių rašytojų tai yra normalu. Argi kitaip yra SM? Ne. Svarbu liežuviu pamalti, kai yra laiko ir noro. Kad ir apie Mėnulio aborigenus. Kas, kad jų nematei, bet savo nuomonę turi teisę turėti...

Manau ir išankstinę nuomonę galima susidaryti iš įvairių šaltinių, bent jau tokią, kad ar verta skaityti įvairius marzmus. Gyvenimas per trumpas, kad viską iš eilės skaitytum,veltui laiką gaišdamas.

labukas...Mes su vyru perskaiteme visas sias knygas.Man tai jos liuks .O del itaigos ,tai geriau gera apie zeme ,meile ir tt,o ne itaiga is teliku apie visokias nesamones.Siaip tai visi anastazijieciai tikri saunuoliai .O zmones,kurie juos puola delto,kad jie stengiasi gyventi pagal gamtos desnius,tai man kazkoks nesuprantamas dalykas .Ziureti filmus apie visokias zudynes normalu,o vat skaityti knyga apie geras idejas kaip ir kazkokia blogybe ...



Papildyta:
TIK NEPULKIT SMERKT - omenyje as turiu tai, kad tiek i visokias bendruomenes, tiek ir i manijas lengviau pasiduoda silpnesni zmones. ir as cia kalbu ne apie pacia narkomanija, ir neteigiu, kad anastasijos pasekejai taip kenkia sau, tiesiog kaip palyginimas tarp polinkiu (nesigilinant i ju daroma zala).

taigi mes ir gyvename dideleje siuolaikiskoje bendruomineje.Tikslas pas visu darbas karjiera ir tt.Nesu anastazijiete,bet skaitau ju forumus.Reikia paskaityti,kad suprastum.Ir jie tikrai nesmerkia va tokiu zmoniu kaip mes,daugelis is ju gyvena bute.Tik va nematau kaip zmones galetu kenkti sau,ar kazkam bandydami gyventi ekologiskai...Mes gi turime irgi polinki i siuolaikiska visuomene,kurios ekologine zala yra tokia didele ...tik reikia pasiskaityti visokius zaliuju puslapius.Neveltui jie sukurti ...
Papildyta:
Musu seima taip pat kuria sodyba,turime hektara zemes.Laukiu greiciau issikelti,nes ten mano sirdis atsigauna,o vaikams nereikia jokiu zaislu....

Argi lietuvis pripažins, kad kaimynas gyvena geriau savo hektare? Ne, geriau sektantu išvadins...

tai kaip tik - lietuviui kaimyno zole zalesne

Čia žiūrint, kokia tautosaka remsiesi... Populiariausia gi tokia: "Lyk, lietuti, ant mano kopūstų ir kaimynės skalbinių."

taip taip

Mano širdis atsigauna skaitant tokius postus, o tai kartais tikrai graudu darosi kai šiame forume susiduri su mūsų visuomenėje dominuojančiom vertybėm bei elementarios tolerancijos, pagarbos kito nuomonei stoka

Susirado knygų spintoj mano 12-metė šias knygas. Kažkaip po kelių rusiškų laidų apie ateivius (su tėčiu žiūrėjo) jai buvo ateivių baimė atsiradusi. Papasakojau, kad yra knygų, kur apie žmogų kaip apie daug tobulesnę būtybę rašoma. Susidomėjo, bet pradėjo vis tik nuo pirmos dalies. Visų dar neskaitė (pavargo matyt nuo rimtos literatūros ).
Rezultatai - ateivių nebebijo, gamta ir gyvūnais domisi nė kiek ne daugiau/ne mažiau, nei nuo gimimo domėjosi (jos ir visos ateities mintys su tuo susiję), hektaro savo/mūsų šeimos dar nenori (nu ir valio, nes man smagu, kad žmonės kuriasi, gyvena, tik pati jau kaži ar pasiryžčiau patogumų atsisakyti - to reiktų bent pradiniame kūrimosi etape ).

Manau, kad nereikia pulti smerkti kito poziurio apie ji zinant tik is kitu zmoniu sneku. O gal taip lengviau, svarbu laikytis daugumos nuomones, neissiskirti.
Tikrai nesu anastasininke, bet liudna skaityti piktus zodzius apie siuos zmones, kurie gerbia gamta, myli zeme ir bando susikurti meiles erdve savo seimai, gimta sodyba savo vaikams.
Reiketu gerbti gerus siekius. Jiems tikrai nera lengva buti geresniais sioje piniginiais santykiais paremtoje visuomeneje.

Visur reikia saiko. Jei "perlenkiama lazda" - atsiranda fanatismas.

Sovietmečiu mums buvo brukama komunistinė ideologija. "Nebuvo" nei Dievo (užtat buvo ateizmas), "nebuvo" sekso (bet nesantuokinius vaikus kažkodėl gimdė), ir t.t.
Sovietiko periodas pasibaigė. Dabar "lazda perlenkiama į perdėto religingumo pusę - neiti į bažnyčią tapo "nebemadinga". Visur perėtai brukamas erotikos kulto aukštinimas. Ir vėl galima rašyti "ir t.t...."

Atsirado masė visokių kultų kultelių, kurie žmiones tiesiog kaip aveles vedasi už pavadėlio paskui save. Pavargę mes? Nusivylę? Suprantama, akd materialiniai neperitekliai dažną skatina ieškoti išeities pseudo (ir ne tik) religijose ar judėjimuose.

Jūs aktyviai puolate arba ginate anastasijos judėjimą. Ir kiekvienas turite savą nuomonę ar supratimą. Tai - normalu.
Aš iš savo pozicijos juos stebiu. Skaičiau ir aš visas tas knygas. Pirmosios - sužavėjo. Paskutinės sukėlė šleikštulį. Sovietčina... Tas pats ultrašovinistinis rusų nacijos aukštinimas, vis ne Hitlerio nacizmo kultas kitaip.

Klausimą uždavus "kam to reikia, kad atsirastų toks kultas" - atsakymą galima išmąstyti. Pažiūrėkite, kiek didžiasalių - miestų vaiduolkių Rusijoje pilna. Didžiuliai metalurgijos, tekstilės ir kt. profilio gamyklų kompleksai, kurie aprūpindavo darbu šimtus tūkstančių žmonių. Ištisi miestai - gamyklos. Ir jie liko tušti, uždarius tas gamyklas.

Miestai ištuštėjo, butai apleisti, o žmonės? Ne visi gi į Airiją ar Ispaniją išvažiuoti gali, tuo labiau - iš Rusijos. Jiems vizų reikia...

Va ir pametėjo puikią idėją - tipo "pasidaryk pats", kad badu nedvėstum. Pirmas etapas - žeminė, po to - hektaras giminės sodybos. Nemoki? Na knygoje juk viskas parašyta. Spinduliuku pamosuosi, ir apsišvies mintys. O ar tikrai?

Šiaurė teisingai rašė apie išmirusius badu kaimus. Buvo tokie faktai, ir net ne vienas. Tik kam tai rūpi? Rusijos valdžiai???

Dabar anastasiečių tarpe "plinta" nauja mada - maistą vartoti TIK žalią - t.y. termiškai neapdorotą. Atseit Dievas maisto nevirė.

Kaip jums idėja - arbata, kada šaltame vanenyje kelias valandas pamirksta koks žolės ar šieno stiebas?
Manęs tai nežavi. O ir vien augalų šaknimis kaip paleolito ar kitoje priešistorinėje epochoje pirmykščiai darė, misti nei pati, nei vaikus maitinti nenoriu.
Ir skalbimo mašinos atsisakyti nesinori. Žlugtą velėti upėje žiemą? Gal dar ir kultuvės etnografiniame muziejuje ieškoti? Ne lazdos perlenkimas?

Kaip sakoma - kas per daug, tas nesveika! Taip ir ten. Idėja yra pakankamai gea. Ekologiją ir aš vertinu, ir mano šeima. Tik kada puolama į kraštutinumus - tai tampa sektantizmu.

Va ir visa situacija...