QUOTE(bicė @ 2009 04 07, 03:52)
garbrieliuk aciu tau uz namucius

. Labai saunu, kad ieskai paguodos ir ja randi, einant per sita isbandyma svarbiausia nelikti vienam ir nepasiduoti nevilciai. Kazkaip pagalvojau, kad isejai is pirmojo etapo, kad dabar jau isgyvenai, tik reiks per laika susidelioti visas mintis i vietas, bet jau baisiausia pasiliko praeityje-tavo istorija buvo tokia gyva, kad visa tavo skausma ir nevilti ir sirdgela galima buvo fiziskai jausti

. Kaip tavo Lukuciui sekasi? kaip tavo vyras?
Lukutis man keistas labai,visur sekioja mane,niekur negaliu viena nueiti.Klausiu jo Lukuti kodel eini man is paskos ,jis sako mamyte as bijau likti vienas,as noriu buti su tavim

Nakti vaiksto pas mus i lova ,paguli ir vel pas save eina

Kai verkiu jau reaguoja visai kitaip,sako mamyte Kevinukas juk salia jis sugrys,apsikabina mane ir smarkiai laiko,kol neapsiraminu

O su vyru kalbejomes viena vakara,jis sako as negaliu tverti to kas mano viduje,bet negaliu zmonese to rodyti,as geriau issiverksiu namuose ant tavo peties,jis kas vakara ziuri Kevinuka,buvom nufilmave ji vasario 6 diena,ir verkia,jis verkia ir as paskui

Nzn as net nenoriu nieko keisti
QUOTE(zydrute @ 2009 04 07, 08:20)
viskas su laiku

o as is pradziu bijojau,man atrode kad besilaukdama kito vaikiuko isduosiu savo angeliuka,bet pamazu atsitokejau,kad kitas vaikiukas tikrai neuzims tos sirdies daleles,kuri skirta tik mano angelui
Taip ir man tokios mintys buvo,kol tikrai nepradejau lankytis sitoje svetaineje.Labai daug dalyku ir mastymu pasikeite,kai skaiciau ka jus raset.Dabar manau,kad tikrai juk jeigu gims vaikelis jis jau negales buti Kevinukas,jis negales buti toks pats,nes jis naujas zmogelis,naujas dziaugsmelis

O Kevinukas liks toks pats musu vaikelis,tiek pat ji mylesime kaip ir mylejome ir mylime dabar,ilgesimes jo tiek pat kaip ir dabar

Dekoju Jums visoms
QUOTE(rugsėjė @ 2009 04 07, 11:08)
tu ne taip supratai

, kai laukiasi "viena is musu" ne laselio jai pavydo, mes laukiames kartu su ja

, tas pavydas yra draugems , giminaitems, kurios nepatyre praradimo dziugauja ir nori kad ir mes butum tokioj pacioj euforijoj , pavydziu (blogo nelinkedama) , pavydziu vien to kad as jau nebebusiu ta mama sokinejanti is laimes, visada persekios nerimas ir baime
As irgi visiskai net nepagalvoju apie pavyda

Pas mane baime irgi labai didele,as bijau,kad jeigu as

,as visa nestuma bijosiu,kad tik laimingai isnesiociau,laimingai pagimdyciau.Paskui ta vaikeli taip saugociau,bijociau paprastos slogos

Nu zodziu baisi trauma ir tiek skausmo
Labas rytas