Mikčiojimas

labas mamytes
padekit mums jei galit,suneliui trys metukai, ir labai stipriai pradejo mikcioti.Viskas prasidejo nuo 2metuku,bet budavo po truputi ir tik kartais,tai uzeidavo,tai praeidavo,o dabar isvso nebesuprantu ka kalba,ir apskritai nei vieno zodelio neistaria neuzsikirsdamas.Sirdis plysta,nebezinau ka daryti,buvom pas neurologus,bet nieko gero. Mielos mamytes gal zinote kokiu geru zolininku ar siaip bobuciu ,burtininkiu,na nezinau betko,kad tik padetu.
aciu labai visoms,kas suteiksit bent siokios tokios informacijos.

O ką neorologai pasakė, kad "nieko gero"? Pas logopedus buvot? Davė kokių patarimų, pamokymų? Jeigu jūsų vaikas ne iš tų 80%, kurių mikčiojimas netikras ir praeinantis, tai jis tikriausiai mikčios visą gyvenimą (žinau- baisu). Galima tik palengvinti, nekelti stresų, šalinti esamus, dainuoti, aiškiai su vaiku kalbėti. Bus, kad beveik visai nustos mikčiot, o bus, kad daug mikčios.

Na ir dabar jam tai uzeina tai praeina,va tik sis paskutinysis kartas tai taoks stiprus,kaip dar niekad nebuvo ir visiskai nemazeja,na o neurologas,tai tik nervu lasiuku sugebejo israsyti ir sake eit pas lokopeda kai sueis pilnai 3 metukai.

Noriu pasidalinti su jumis. Dabar mūsų berniukui 7,5 metų. Jis irgi anksti pradėjo kalbėti. Labai jautrus, irzlus. Prasidėjo mikčiojimas. Vėliau prasidėjo mirkčiojimas. Va taip jau kelis metus gyvenam su tiku. Labai liūdna, kai užeina tokie mikčiojimai, mirkčiojimai, krnksėjimai... Gal yra mamų, kurios irgi gyvena su tiku. Kaip save paveikiat, kad būtų lengviau? Tiesiog apima liūdesys.

O ėjot pas kokius gydytojus? ką sako?

Užsiregistravom pas neurologą. Gal girdėjot ką apie gyd. Volkovą, čia Kauno klinikose?

Sveikos, mano mergytė būdama 2,8 metų irgi buvo pradėjus mikčioti - vis užsikirsdavo sakydama priebalsį žodžio pradžioje. Kadangi mano vyro sesuo vaikystėje mikčiojo (gal iki kokios 6 klasės), buvau išsigandus, kad ir mano mergaitė galėjo būt paveldėjus tą polinkį. Pažįstama logopedė manęs iškart paklausė, ar mes nemokom jos raidžių, ir tikrai tuo metu mano mergaitė labai domėjosi knyga apie abėcėlę, vis klausinėdavo, kur kokia raidė, be to, nuolat konkuravo su pusantrų metų vyresniu broliu, kuris greičiau pasakys, kokia raidė. Tai logopedė uždraudė ją mokyti raidžių, patarė kuo mažiau jos visko klausinėti, saugoti nuo informacijos srauto, nes neva dar tokia maža galvelė nesusidoroja su dideliu informacijos kiekiu ir t.t. Tai po poros mėnesių nustojo mikčioti.

Sveikos mamytes, jusu pesiekimai ir mums ikvepia vilties, kad viskas susitvarkys Mano dukryttei du metukai ir menuo, kalbeti pradejo labai anksti, ir dvieju metu jau kalbejo sakiniais. Aisku visi labai dziaugesi ir moke ja vis nauju zodziu, klausinejo visko. DAr pries keturius menesius gime sesute, aisku vaikui streso buvo. Kad tureciau kuo ramesnius rytus atradau filmukus per kabeline, jie aisku anglu kalba, tai maniske ir angliskus zodzius pradejo kartot . Pasidare labai irzli, jautri, labai sunkiai uzmiega.
Mikciojam jau kokia sav, krtoja pirmaji skiemeni, kuo toliau tuo daugiau kartu, kartais pablogeja vakare, jei labai isiduksta su tete. Dabar duodu raminancia mikstura. Taip pat dar atradau knyga apie pozityvu vaiku auklejima D.Gray "Vaikai kile is dangaus", ir aisku ruosiames pas specialistus.
Niekada nevesciau savo vaiko pas jikias bobutes ar uzkalbetojas , labiau pasitikiu gydancia tevu meile ir demesiu.

aidaa, nesu specialistė, bet nemanau, kad prie mikčiojimo prisidėjo angliški filmukai, greičiausiai dėl to "kalta" sesutė, nes tikrasis mikčiojimas paprastai susijęs su stresu.


O mes norim truputį pasigirt, kad dukrytė jau kurį laiką nemikčioja Nieko labai ypatingo nedarėm, stengėmės vengt stresų, bet aišku nuo visko neapsaugosi. Dar būna kartais, jeigu labai įsiverkia, tai lyg ir trūkčioja.

Pas mus panasi istorija,tik skirtumas tas ,kad galbut paveldeta is tecio.Lankemes pas psichoneurologe docente Daulenskiene,ji mus isgyde calcio ir dar kazkokiu vaistuku misiniu.Tai ne viskas,mes menesi lankeme masazus ir atlikome aibe paprastu,vaikui mielu dalykeliu.Praejo,bet po metu ,visai nesenai (jam 5m) pasikartojo.Tad as prisiminiau senus metodus,masaza,kalbant ziureti i akytes,nepertraukineti,netaisyti,ir kas vakara ir ryta pasisveikinti ir atsisveikinti su pirstukais,cia kaip terapija.Jei ka sudomins parasykite i privata,paaiskinsiu.Mums vel pavyko,vel viskas tvarkoje.
Jei jusu vaikas nuolat prakaituoja,yra nervingas,blaskosi miegodamas-jokie logopedai nepades,cia yra visai kita problema.Gal net gimdymo trauma kalta,isgastis.Pamastykite i koki darzeli vedate ,gal seimoje konfliktine situacija,gal vaikas nenori pasilikti su aukle ir tt.Va tame ir isekokite pradines problemos,o paskui spreskite mikciojimai.Sekmes,kantrybes ir dideles meiles savo mazyliams

sveikos, mamytės,

matau, temukė jau beveik metus laiko neaktyvi... Labai tikiuosi, kad visiems vaikučiams čia išvardintos problemėlės jau baigėsi... Ir turiu vilties, kad jų mamytės pasidalins patirtimi, kaip jomis atsikratė
Mūsų bernužėliui jau 3 m ir 8 mėnesiai... Užsikirtinėti pradėjo prieš keletą savaičių..
Skaitant ankstesnius postus susidarė įspūdis, kad kiti vaikučiai iki tos bėdelės buvo labai kalbūs, smalsūs, anksti išmoko kalbėti, bendravo lengvai ir sparčiai visko mokėsi...
Mūsų sūnelis atvirkščiai- pradėjo kalbėt nuo 2 metų ir 4 mėnesių. Iki tol žodynas plėtėsi, kalba aiškėjo, bet iki pat dabar dar daug žodžių taria atvirkščiai, neaiškiai, praleisdamas raides.. Nėra imlus ir naujovėms, eilėraščiams, dainoms ir t.t. Jokiu būdu mes jo nei spaudžiam, nei verčiam mokintis.. Tikrai auga vaikas be jokios priespaudos ar reikalavimo kalbėti aiškiau...
Ir štai... Nei iš šio, nei iš to pradėjo užsikirtinėti tardamas K raidę.. Dabar pas jį laikotarpis, kai ištisai visko klausinėja.. Tad kiekvieno sakinio pradžioje stovi žodeliai "kaip", "kodėl", "kur", "kada", ir, deja, jie vis sunkiau ištariami..."k-k-k-kur...", "k-k-k-k-odėl"... Matosi, vaikas pasimeta, galiausiai nustoja klausti ir sako: "et, nieko..."...
Jokio streso ar permainų vaikas tikrai nepatyrė.. Atvirščiai, prasidėjo atostogos darželyje, ir jis džiaugiasi visą dieną būdamas namuose su broliu ir manimi...
Eisim pirmadienį pas pediatrę ir prašysim siuntimo pas logopedę.. Bėda- gyvenam provincijoje, ir logopedė iki rudens atostogauja.. Nežinom, kur vežti, į ką kreiptis, kad problema neįsisenėtų???

Labiausiai suneramino clonc-astaz mintis apie vaiko nervingumą, prakaitavimą.. Išties mūsų dičkis labai prakaituoja, neramiai miega naktimis... Jis nuo pat gimimo jautrus ir nedrąsus vaikas Bet mes tai žinome ir nieko iš jo nereikalaujame.. Nejaugi tai gali būti mikčiojimo priežastis, kuri nepanaikinama?

Mums labiausiai padėjo turbūt tai, kad kai matau, kad jau užsikirtinėja, tada kalbu su ja laaabai lėtai, liepiu neskubėti, išklausau iki galo, jeigu nesuranda kokio žodžio, padedu. Nors dabar tai visiškai pavieniai atvejai, dažniausiai tada, kai vaikas skuba, kažkuo yra labai nustebintas, šokiruotas, nori pasisakyti greitai, o neišeina Bet aš manau, kad tai daug maž normalu, nes mintys lekia greičiau už kalbą, o mažiukams dažnai ir žodžių pritrūksta