O gal del to,kad po 3 metu isvaziavo mociute!
Mano sunus pradejo mikcioti nuo 3 metu,ejom per gydytojus,gyd,patare man kalbeti letai,aiskiai,isklausyti vaika,tonas turi buti prislopintas ir t t,ir praejo tas mikciojimas,gali buti jusu atveju,kad vaikas nori tiek daug viska pasakyti,papasakoti todel jis ir mikcioja,realiai be gyd apziuros cia nesuzinosite,bet tikrai nepergyvenkite,nes vaikai daznai pamikcioja, o paskui praeina.Sekmes jusu seimai.
mano mazius irgi migcioti buvo pradejas mazdau 3. nuo to kad ishsigando.. tai zodziu daktare nieko nepatare konkreciai, nes prie jos per pusvalandi kalbintas nemigciojo nei truputi 
zodziu patare jeigu toks migciojimas nesmarkus, nekreipti visu pirma i tai demesio /kad vaikas neishsigastu pats to/, ir neskubinti ji atsakineti. svarbiausiai aplnka turi buti kuo ramesne t.y jokiu renginiu, gimtadieniu su personazais kuriu gali ishsigasti, balionu kurie gali sprogti tipo, nu visko kas gali nustebinti, nugazdinti, smarkiai sujaudinti -tipo o parveziau labai laukta zaisla vaikas irgi susijaudina. tai va zodziu sekmes ir taip mes jau beveik pametem migciojima. tiesa ishlenda i men kokia 10 kart dar tai /taip nepastebesi bet kaip zinau tai atkreipiu demesi/, bet jau kaip buvo kiekvienam sakini tai dabar galima sakyti nera migciojimo to ir tikiuosi dar pusmetis ir neliks visai 
zodziu patare jeigu toks migciojimas nesmarkus, nekreipti visu pirma i tai demesio /kad vaikas neishsigastu pats to/, ir neskubinti ji atsakineti. svarbiausiai aplnka turi buti kuo ramesne t.y jokiu renginiu, gimtadieniu su personazais kuriu gali ishsigasti, balionu kurie gali sprogti tipo, nu visko kas gali nustebinti, nugazdinti, smarkiai sujaudinti -tipo o parveziau labai laukta zaisla vaikas irgi susijaudina. tai va zodziu sekmes ir taip mes jau beveik pametem migciojima. tiesa ishlenda i men kokia 10 kart dar tai /taip nepastebesi bet kaip zinau tai atkreipiu demesi/, bet jau kaip buvo kiekvienam sakini tai dabar galima sakyti nera migciojimo to ir tikiuosi dar pusmetis ir neliks visai
QUOTE(Aune @ 2010 08 31, 20:53)
Edituke, norėjau paklausti, kaip Jums dabar sekasi?
Mes irgi jau buvom pas neurologą. Gavom gerti žolinę mikstūrą, ruošiamą vaistinėje.. Jei ji nepadės, po mėnesio gersim homeopatinius vaistus.. Visi šie vaistai, anot neurologo, turėtų sumažinti vaiko nerimą, įtampą, nuimti tikus (mirkčiojimą, kosčiojimą).
Kartu gavom nukreipimą pas logopedą ir psichologą. Šiandien pradėjom lankyti užsiėmimus...
Labai tikiuosi, kad su šia visa pagalba išsikapstysim.. Mat tikrai matosi, kad tai tik neurologinė problema (atsiradusi gimus broliui dėl dėmesio trūkumo). Va, šįvakar specialiai visą valandą atidžiai stebėjau ir klausiau, kaip jis žaidimų aikštelėje žaidžia su savo draugu- NĖ KARTO neužsikirto! O vos tik pradėjom eit namo, iškart pasipylė: "K-k-k-kur dabar einam? T-t-t-t-tėtis jau bus n-n-n-namuose?"
Mes irgi jau buvom pas neurologą. Gavom gerti žolinę mikstūrą, ruošiamą vaistinėje.. Jei ji nepadės, po mėnesio gersim homeopatinius vaistus.. Visi šie vaistai, anot neurologo, turėtų sumažinti vaiko nerimą, įtampą, nuimti tikus (mirkčiojimą, kosčiojimą).
Kartu gavom nukreipimą pas logopedą ir psichologą. Šiandien pradėjom lankyti užsiėmimus...
Labai tikiuosi, kad su šia visa pagalba išsikapstysim.. Mat tikrai matosi, kad tai tik neurologinė problema (atsiradusi gimus broliui dėl dėmesio trūkumo). Va, šįvakar specialiai visą valandą atidžiai stebėjau ir klausiau, kaip jis žaidimų aikštelėje žaidžia su savo draugu- NĖ KARTO neužsikirto! O vos tik pradėjom eit namo, iškart pasipylė: "K-k-k-kur dabar einam? T-t-t-t-tėtis jau bus n-n-n-namuose?"
Mes ir užstringam kartais ties kokiu žoduku. Pradėjus lankyti darželį ši problema paaštrėjo. Turbūt laikas ir mums eiti pas medikus patarimu ir gydymo ieškoti.
Jei kas tikite bobutemis-uzkalbetojomis, parasykite AZ, duosiu kontaktus Vilniuje. Nezinau ar jinai mums padejo, nes tuo pat metu gerem Magni B6 ir zoliu arbatele. Bet kad nepakenke tai tikrai.
O visi neurologes israsyti lasiukai bent mums nieko negelbejo
O visi neurologes israsyti lasiukai bent mums nieko negelbejo
mes su šia problemėle kovojame jau šiek tiek daugiau nei tris mėnesius...
Ir jau džiaugiamės, kad yra rezultatų
Manau, svarbiausia yra suvokti, kad dažniausiai pagrindinė mikčiojimo priežastis yra psichologinė (išgąstis, stresas, dėmesio stoka, greitos minties ir galimos artikuliacijos nesutapimas ir t,t,) , tad jokie neurologo paskirti vaistukai nepagydys. Kaip ir ta tiesa, kad nė vienas logopedas dar nepanaikino mikčiojimo...
Jei nėra rimtesnės problemos (spaudimo galvytėje ir pan.), reikia išsiaiškinti atsiradusio mikčiojimo priežastis ir stengtis jas panaikinti.
Mes irgi gėrėme neurologo išrašytus vaistukus. Jie yra raminamojo pobūdžio- kad sumažinti/ panaikinti nerimą, dirglumą ir t.t. Kai vaikas ramesnis, jam lengviau ir žodelius tarti, jis ne taip stresuoja, jei ko nepavyksta ištarti.. O kai mažiau stresuoja, mažiau ir mikčioja
Mums akivaizdus pagerėjimas pasimatė, kai sūnui skyrėme DAUG dėmesio... Tenka prisipažinti, kad paskutiniais mėnesiais jam VIENAM dėmesio mažai skirdavome, visada būdavo kartu su metinuku broliu. Ir jau natūraliai išeidavo, kad daugiau prižiūrimas buvo mažėlis nei jis...
Taigi, kai išlindus mikčiojimui apsilankėme ne tik pas logopedę, bet ir pas psichologę, ir išsiaiškinom, kad jam sumažėjęs saugumo jausmas... Ppakeitėm bendravimą su vyresnėliu ir amtom efektą .. Dabar ir aš, ir vyras BENT PO PUSVALANDĮ per dieną būname vien su dičkiu. Ir tas buvimas nebūtinai turi būti produktyvus- užtenka išeiti dviese pasivaikščioti, kalbėti su juo, skaityti knygas kartu.. Svarbiausia, jis jaučia, kad SU NIEKUO nereikia dalintis dėmesio, ir jis atsipalaiduoja, atsigauna...
Ir štai jau pora savaičių, kaip nebegirdime mikčiojimo
Aišku, vaikas jautrus, jei koks stresas vėl atsiras (mokykla ar šiaip kokios permainos), tas mikčiojimas gali vėl išlysti.. Bet tikimės, kad jis netaps nuolatiniu gyvenimo palygovu...
Ir jau džiaugiamės, kad yra rezultatų
Manau, svarbiausia yra suvokti, kad dažniausiai pagrindinė mikčiojimo priežastis yra psichologinė (išgąstis, stresas, dėmesio stoka, greitos minties ir galimos artikuliacijos nesutapimas ir t,t,) , tad jokie neurologo paskirti vaistukai nepagydys. Kaip ir ta tiesa, kad nė vienas logopedas dar nepanaikino mikčiojimo...
Jei nėra rimtesnės problemos (spaudimo galvytėje ir pan.), reikia išsiaiškinti atsiradusio mikčiojimo priežastis ir stengtis jas panaikinti.
Mes irgi gėrėme neurologo išrašytus vaistukus. Jie yra raminamojo pobūdžio- kad sumažinti/ panaikinti nerimą, dirglumą ir t.t. Kai vaikas ramesnis, jam lengviau ir žodelius tarti, jis ne taip stresuoja, jei ko nepavyksta ištarti.. O kai mažiau stresuoja, mažiau ir mikčioja
Mums akivaizdus pagerėjimas pasimatė, kai sūnui skyrėme DAUG dėmesio... Tenka prisipažinti, kad paskutiniais mėnesiais jam VIENAM dėmesio mažai skirdavome, visada būdavo kartu su metinuku broliu. Ir jau natūraliai išeidavo, kad daugiau prižiūrimas buvo mažėlis nei jis...
Taigi, kai išlindus mikčiojimui apsilankėme ne tik pas logopedę, bet ir pas psichologę, ir išsiaiškinom, kad jam sumažėjęs saugumo jausmas... Ppakeitėm bendravimą su vyresnėliu ir amtom efektą ..
Dabar ir aš, ir vyras BENT PO PUSVALANDĮ per dieną būname vien su dičkiu. Ir tas buvimas nebūtinai turi būti produktyvus- užtenka išeiti dviese pasivaikščioti, kalbėti su juo, skaityti knygas kartu.. Svarbiausia, jis jaučia, kad SU NIEKUO nereikia dalintis dėmesio, ir jis atsipalaiduoja, atsigauna... Ir štai jau pora savaičių, kaip nebegirdime mikčiojimo
Aišku, vaikas jautrus, jei koks stresas vėl atsiras (mokykla ar šiaip kokios permainos), tas mikčiojimas gali vėl išlysti.. Bet tikimės, kad jis netaps nuolatiniu gyvenimo palygovu...
Jungiuosi ir aš prie jūsų su tokia pat bėdele .Jau beveik trys mėnesiai,kaip sūnus pradėjo mikčioti.Pradžioje nedaug,o prieš porą savaičių taip užsikirsdavo,kad net visą žodį pamiršdavo 
.Pradžioje tariausi su pediatre-tai ji liepė stebėti ir pradžioj nieko nedaryti,bet kuo toliau tuo man neramiau,todėl užsirašėm pas logopedą,neurologą.dabar geriam Acosedum lašiukus.
Priežastys mums kaip ir aiškios daugmaž-vaikui labai daug streso teko patirti šiemet-metų pradžioje dėl didelių sveikatos problemų aš gulėjau ligoninėje 2mėnesius ir sūnus buvo su seneliais kitame mieste,po to pavasarį pradėjo lankyti darželį,vasarą gimė sesė,dar rudenį jam pačiam buvo daroma operacija.Viskas prasidėjo po sesės gimimo praėjus kažkur 1,5mėn.Didžiausia priežastis ,manau,kad yra,sesė.Savaitgalį buvome pas senelius,-tai ko močiutė žaidė su sūnum,o prie mažosios nėjo,viskas buvo gerai,o tik paėmė mažąją ant rankų,sūnus jai ir sako :"Tu man nedraugė".Nors sesę tai labi myli(bent jau mums taip atrodo).
Stengiamės su vyru jam skirti kiek įmanoma dėmesio.Kalbėjau su auklėtojomis darželyje,ar neriktų mažinti darželio lankymo.Tai sakė,kad ,kai žaidžia su draugais,tai mažiau užsikirtinėja.Iš vienos pusės darželis gerai-ten bent jau nesimaišo jam sesė,kuri vagia tėvų dėmesį
Aune-skaitau,kad ir jūsų situacija panaši.Bandysiu pasinaudot jūsų patarimu ir kokį pusvalandį skirti tik jam
.Jau beveik trys mėnesiai,kaip sūnus pradėjo mikčioti.Pradžioje nedaug,o prieš porą savaičių taip užsikirsdavo,kad net visą žodį pamiršdavo .Pradžioje tariausi su pediatre-tai ji liepė stebėti ir pradžioj nieko nedaryti,bet kuo toliau tuo man neramiau,todėl užsirašėm pas logopedą,neurologą.dabar geriam Acosedum lašiukus.Priežastys mums kaip ir aiškios daugmaž-vaikui labai daug streso teko patirti šiemet-metų pradžioje dėl didelių sveikatos problemų aš gulėjau ligoninėje 2mėnesius ir sūnus buvo su seneliais kitame mieste,po to pavasarį pradėjo lankyti darželį,vasarą gimė sesė,dar rudenį jam pačiam buvo daroma operacija.Viskas prasidėjo po sesės gimimo praėjus kažkur 1,5mėn.Didžiausia priežastis ,manau,kad yra,sesė.Savaitgalį buvome pas senelius,-tai ko močiutė žaidė su sūnum,o prie mažosios nėjo,viskas buvo gerai,o tik paėmė mažąją ant rankų,sūnus jai ir sako :"Tu man nedraugė".Nors sesę tai labi myli(bent jau mums taip atrodo).
Stengiamės su vyru jam skirti kiek įmanoma dėmesio.Kalbėjau su auklėtojomis darželyje,ar neriktų mažinti darželio lankymo.Tai sakė,kad ,kai žaidžia su draugais,tai mažiau užsikirtinėja.Iš vienos pusės darželis gerai-ten bent jau nesimaišo jam sesė,kuri vagia tėvų dėmesį
Aune-skaitau,kad ir jūsų situacija panaši.Bandysiu pasinaudot jūsų patarimu ir kokį pusvalandį skirti tik jam
QUOTE(Bitute @ 2010 10 20, 21:44)
Jungiuosi ir aš prie jūsų su tokia pat bėdele .Jau beveik trys mėnesiai,kaip sūnus pradėjo mikčioti.Pradžioje nedaug,o prieš porą savaičių taip užsikirsdavo,kad net visą žodį pamiršdavo .Pradžioje tariausi su pediatre-tai ji liepė stebėti ir pradžioj nieko nedaryti,bet kuo toliau tuo man neramiau,todėl užsirašėm pas logopedą,neurologą.dabar geriam Acosedum lašiukus.
Priežastys mums kaip ir aiškios daugmaž-vaikui labai daug streso teko patirti šiemet-metų pradžioje dėl didelių sveikatos problemų aš gulėjau ligoninėje 2mėnesius ir sūnus buvo su seneliais kitame mieste,po to pavasarį pradėjo lankyti darželį,vasarą gimė sesė,dar rudenį jam pačiam buvo daroma operacija.Viskas prasidėjo po sesės gimimo praėjus kažkur 1,5mėn.Didžiausia priežastis ,manau,kad yra,sesė.Savaitgalį buvome pas senelius,-tai ko močiutė žaidė su sūnum,o prie mažosios nėjo,viskas buvo gerai,o tik paėmė mažąją ant rankų,sūnus jai ir sako :"Tu man nedraugė".Nors sesę tai labi myli(bent jau mums taip atrodo).
Stengiamės su vyru jam skirti kiek įmanoma dėmesio.Kalbėjau su auklėtojomis darželyje,ar neriktų mažinti darželio lankymo.Tai sakė,kad ,kai žaidžia su draugais,tai mažiau užsikirtinėja.Iš vienos pusės darželis gerai-ten bent jau nesimaišo jam sesė,kuri vagia tėvų dėmesį
Aune-skaitau,kad ir jūsų situacija panaši.Bandysiu pasinaudot jūsų patarimu ir kokį pusvalandį skirti tik jam
.Jau beveik trys mėnesiai,kaip sūnus pradėjo mikčioti.Pradžioje nedaug,o prieš porą savaičių taip užsikirsdavo,kad net visą žodį pamiršdavo .Pradžioje tariausi su pediatre-tai ji liepė stebėti ir pradžioj nieko nedaryti,bet kuo toliau tuo man neramiau,todėl užsirašėm pas logopedą,neurologą.dabar geriam Acosedum lašiukus.Priežastys mums kaip ir aiškios daugmaž-vaikui labai daug streso teko patirti šiemet-metų pradžioje dėl didelių sveikatos problemų aš gulėjau ligoninėje 2mėnesius ir sūnus buvo su seneliais kitame mieste,po to pavasarį pradėjo lankyti darželį,vasarą gimė sesė,dar rudenį jam pačiam buvo daroma operacija.Viskas prasidėjo po sesės gimimo praėjus kažkur 1,5mėn.Didžiausia priežastis ,manau,kad yra,sesė.Savaitgalį buvome pas senelius,-tai ko močiutė žaidė su sūnum,o prie mažosios nėjo,viskas buvo gerai,o tik paėmė mažąją ant rankų,sūnus jai ir sako :"Tu man nedraugė".Nors sesę tai labi myli(bent jau mums taip atrodo).
Stengiamės su vyru jam skirti kiek įmanoma dėmesio.Kalbėjau su auklėtojomis darželyje,ar neriktų mažinti darželio lankymo.Tai sakė,kad ,kai žaidžia su draugais,tai mažiau užsikirtinėja.Iš vienos pusės darželis gerai-ten bent jau nesimaišo jam sesė,kuri vagia tėvų dėmesį
Aune-skaitau,kad ir jūsų situacija panaši.Bandysiu pasinaudot jūsų patarimu ir kokį pusvalandį skirti tik jam
tikrai panašu, kad vaikinukui vienu metu užgriuvo tiek daug permainų...
Ir, kaip aiškina mums neurologė, vidinis nerimas prasimuša per vokalinį tiką..
Tikrai tikiuosi, kad ir Jums, kaip ir mums, tai bus laikina
Beje, dėl darželio.... Logopedė mums sako, kad mikčiojimo pradžios atveju vaikui reikalinga tyla- tiksliau, kiek įmanoma ramesnė aplinka, kuo mažiau triukšmo, jokių TV, PC. Aišku, geriau ir darželio nelankyti.. T.y. kad atslūgtų tam tikra vaikučio vidinė įtampa...
Psichologė gi sako kiek kitaip- kad nereikia vaikui keisti nusistovėjusio režimo.. Taigi, jei lanko darželį ir eina į jį noriai, lai lanko ir toliau. Mat pabuvęs namuose ir po kurio laiko nuvestas į grupę, vėl patirs mini stresą, ir taip situacija vėl gali pablogėti....
O dėl to, kad darželyje vaikas daug mažiau mikčioja- tikra tiesa.. Ir tai dar kartelį rodo, kad mikčiojimo priežastis- laikina ir psichologinė. Jeigu tai jau būtų rimtesnis giluminis reikalas, vaikelis mikčiotų nuolat...
Mūsų sūnaus irgi niekas negirdėjo mikčiojant. Mat jis savo draugų tarpe atsipalaiduoja ir kalba ramiais trumpais sakinukais...
Prie mūsų / senelių gi jam norisi pasakyti daug, atitraukti mūsų dėmesį nuo broliuko, jis stengiasi vis ko nors mūsų klausti, mus kalbinti, kažką pasakoti.. O per tą skubėjimą ima jaudintis, ir žodeliai ima strigti
QUOTE(Aune @ 2010 10 25, 14:32)
tikrai panašu, kad vaikinukui vienu metu užgriuvo tiek daug permainų...
Ir, kaip aiškina mums neurologė, vidinis nerimas prasimuša per vokalinį tiką..
Tikrai tikiuosi, kad ir Jums, kaip ir mums, tai bus laikina
Beje, dėl darželio.... Logopedė mums sako, kad mikčiojimo pradžios atveju vaikui reikalinga tyla- tiksliau, kiek įmanoma ramesnė aplinka, kuo mažiau triukšmo, jokių TV, PC. Aišku, geriau ir darželio nelankyti.. T.y. kad atslūgtų tam tikra vaikučio vidinė įtampa...
Psichologė gi sako kiek kitaip- kad nereikia vaikui keisti nusistovėjusio režimo.. Taigi, jei lanko darželį ir eina į jį noriai, lai lanko ir toliau. Mat pabuvęs namuose ir po kurio laiko nuvestas į grupę, vėl patirs mini stresą, ir taip situacija vėl gali pablogėti....
O dėl to, kad darželyje vaikas daug mažiau mikčioja- tikra tiesa.. Ir tai dar kartelį rodo, kad mikčiojimo priežastis- laikina ir psichologinė. Jeigu tai jau būtų rimtesnis giluminis reikalas, vaikelis mikčiotų nuolat...
Mūsų sūnaus irgi niekas negirdėjo mikčiojant. Mat jis savo draugų tarpe atsipalaiduoja ir kalba ramiais trumpais sakinukais...
Prie mūsų / senelių gi jam norisi pasakyti daug, atitraukti mūsų dėmesį nuo broliuko, jis stengiasi vis ko nors mūsų klausti, mus kalbinti, kažką pasakoti.. O per tą skubėjimą ima jaudintis, ir žodeliai ima strigti
Ačiū už palaikymą.
Sėkmės ir jums įveikiant šią problemą.jau apsilankėme pas logopedę-tiksliau apsilankymas nelabai pavyko.Su logopede sūnus atsisakė bendrauti.Iš mano pasakojimo logopedė nusprendė,kad vis gi mums reikia neurologo pagalbos pirmiausiai.Mikčiojimas -tai tik pasekmė.Pirmiausiai reikia šalinti priežastį.Tai dabar laukiam vizito pas neurologę.Nors pastebėjau ir tyliai džiaugiuosi,kad paskutiniu metu vaikas rečiau mikčioja
...mano brolis mikčioja visą gyvenimą- kiek tik mus atsimenu...priežastis neaiški( tarybiniais laikais nelabai kas ten ir aiškinosi)...išbandė daug gydymo būdų- ir akupunktūrą- niekas nepadėjo. man atrodo todėl, kad buvo imtasi priemonių jau vėlokai- jau buvo paauglys...jei neseniai pradėjo mikčioti, gal reiktų pabandyti visus tuos ramius dalykus, kuriuos čia mamytės siūlė ...o draugės berniukui ( kuris pradėjo mikčioti nuo nesėkmingos pirmos dienos darželyje ) sena žydė patarė jį leisti dainuoti (jis visą vaikystę taip ir pradainavo berniukų chore- ten išmokstama kvėpuoti, užtęsti garsus- ir mikčiojimas "pasislepia")...tą berniuką pirmą kartą pamačiau, kai jis buvo jau mokyklinukas- tai jokio mikčiojimo nepastebėjau, ir nebūčiau net įtarus, jei ne jo mamos pasakojimas...
...o draugės berniukui ( kuris pradėjo mikčioti nuo nesėkmingos pirmos dienos darželyje ) sena žydė patarė jį leisti dainuoti (jis visą vaikystę taip ir pradainavo berniukų chore- ten išmokstama kvėpuoti, užtęsti garsus- ir mikčiojimas "pasislepia")...tą berniuką pirmą kartą pamačiau, kai jis buvo jau mokyklinukas- tai jokio mikčiojimo nepastebėjau, ir nebūčiau net įtarus, jei ne jo mamos pasakojimas...
Susiduriau ir as su sia problema, nes dukryte buvo pradejusi siaubingai mikcioti. Uzsikirsdavo taip, kad ne vieno zodzio negaledavo pasakyti, net pati ta pajusdavo ir susinervindavo, vos neverkdavo. Kai viskas prasidejo buvo vasaros pabaiga (dukrai buvo apie 3,5m). Tikriausiai itakos turejo ir vasari gimusi sese, ir nuo rugsejo sugrizimas i darzeli, vienu zo problema buvo psichologinio pobudziau. As be galo panikavau, skaiciau daug informacijos, vaika tempiau ir pas neurologa, ir pas psichologoga, galiausiai susiradom logopede dirbancia su mikciojanciais vaikuciais. Ji turi ir psichologiniu ziniu. Dar ir dabar tebevaiksciojame, bet manau, greit atsisakysime jos paslaugu. Nezinau kas pagelbejo, tikriausiai - laikas, taciau siuo metu praktiskai nemikcioja dukruze, kartais uzsikerta ypac kuomet susijaudina. Tikiuosi, jog atsikratysime visai sios bedos ir daugiau niekad jos neteks prisiminti.
Taigi, mamytes, tikiuosi, jog jusu vaikuciai niekad nesusidurs su siomis bedomis, o jei netycia taip nutiktu, tikiuosi ju atsikratysite. Stiprybes visoms ir kantrybes. Gal ka nors paguos musu istorija.
Tiesa, jei ka domintu, galite kreiptis per az del logopedes kontaktu. Mums tai ji tinka ir patinka, dukrele visad noriai ten keliauja. Juo labiau, kad logopede dirba su vaiku per zaidima, o ne (siuo metu jau) keturmete mergaite moko kvepavimo pratimu ar pan, nes toks vaikas praktikoje ju vis tiek nemokes pritailyti
Taigi, mamytes, tikiuosi, jog jusu vaikuciai niekad nesusidurs su siomis bedomis, o jei netycia taip nutiktu, tikiuosi ju atsikratysite. Stiprybes visoms ir kantrybes. Gal ka nors paguos musu istorija.
Tiesa, jei ka domintu, galite kreiptis per az del logopedes kontaktu. Mums tai ji tinka ir patinka, dukrele visad noriai ten keliauja. Juo labiau, kad logopede dirba su vaiku per zaidima, o ne (siuo metu jau) keturmete mergaite moko kvepavimo pratimu ar pan, nes toks vaikas praktikoje ju vis tiek nemokes pritailyti
