QUOTE(Atidela @ 2009 08 05, 14:47)
o tai ka jos blogo padare?
Jau kažkelintoj temoj rašiau, tik senai jau..

Pirmas flintas buvo, kai dieną laukiau artimųjų atvažiuojant, ir niekaip man nesigaudavo pamaitinti normaliai mažosios...Ji kramtydavo man krūtį...Na ir žinoma kai būdavo normaliai nepavalgius, ji verkdavo...Aš paklausiau kaip man teisingai ją pamaitinti, kad man neskaudėtų ir ji pagaliau būtų soti..Akušerės buvo dvi (viena šviesi, kita tamsi)..Na atėjo "į pagalbą" tamsi...Stvėrė (būtent stvėrė) tą vaiką už galvos, palenkė prie krūties, krūtį suspaudė taip, kad galvojau akys išsprogs man...Įgrūdo jai į burną, pataisė ir psio..Išeidama burba " prisidirba vaikų, paskui padėkit, nemoku, lakstyk iš paskos"......ir dingo koridoriuje...

Jos visi veiksmai buvo labai grubūs...Juk ji turėjo atsitraukti nuo kavos, torto ir pletkų...Gerklėj užstrigo gumulas, ir negaliu nei verkti nei juoktis...Atėjo vakaras, apie 11h...Pabudo mažoji ir einu pakeisti pampersą...Na ji šiek tek kaprizinasi...Aš ją raminu, greičiau bandau pakeisti, parlekia į palatą jau šviesi..Pradėjo ryškiai pakeltu tonu (tokiu vos ne šaukiančiu) dėstyti savo nepasitenkinimą: "Kas čia dabar yra?..Kodėl vaikas verkia?...Dabar toks laikas kai turi būti tyla"...Aš sakau "Tai ką man daryti?..Užkimšti vaikui burną kad neskleistų jokio garselio?.."

"Daryk ką nori, bet kad būtų tyla"...Pamatė ant vystymo stalo servetėles drėgnas.."Kas čia dabar, plauti užpakalį reikia po vandeniu va taip (atėmusi vaiką iš rankų demonstruoja), o ne tingėti pakišti po vandeniu ir valyti šitom (nusviedžia servetėles)..slėpk kad nematyčiau"...

Netekau žado, ir nesugebėjau nieko atsakyti tada...Ji išėjo, ir grįžo su knygute apie maitinimą..Sako "imk pasiskaitysi, ryte tik man būtinai atiduok"....OK...Visą naktį akių nesumerkiau, nes bijojau kad vaikas neužverktų...Ir pasiguldžiau mažylę šalia savęs ant tos siauros lovos...Prieš 7 ryte nunešiau tą knygutę, bet tos šviesios nebuvo, tad kita budinti sėdėjo ir ji sako "palik čia ant stalo, ji tuoj ateis pasiims"...Na tada mane išrašė iš ligoninės Tai buvo 3dienis, į tą skyrių grįžau 1dienį, kad paimtų iš kulniuko kraują..Ir ką gi jūs galvojate, susitinku tą šviesią, ir ji ant manęs "Aaaa, jūs vagile, pavogėte knygutę, aš jums ją daviau iš geros dūšios paskaityti, o jūs man šitaip...begėdė"...

Aš jai žinoma pasakiau kaip buvo...Bet ji vistiek neklausė net manęs ir nuėjo bambėdama...

Aš stoviu apakus, ašaros kaupiasi akyse, o ta gydytoją kuri ėmė kraujuką, sako "nesinervuokit ir neimkit į galvą, ji čia su ta savo knygutę jau visas daėdė, senmergės žinot jos kokios"...
Tai vat tokia mano istorija, apie dvi nerealias akušeres...