Jis pasiklydo jausmuose ir vertybese

na jus tiesiog padejote jam apsipresti ir bent jau uz tai galejo padekot
visgi manau, kad jus per daug ji idealizuojate per tuos akinius nera jau jis toks geras.. bent jau sprendziant is to ka cia paraset
bet kokiu atveju -sekmes issistaukit issirekit ir gyvenkit toliau...

Nu ateis jis pas tave ir ka?Kiekviena karta bijosi,kad gali ir iseiti,kada tik jam uzsisuks?Ar nebijai sito?Nepagalvok,kad traukiu tave per danti..ne,ne,be izeidimu...bet pagalvoti,visdelto ,ir apie tai verta...

nerekiau, bet isiverkiau ir jau geriau, o dar isikalbejau virtualiai, nusviesejo protas.
o, kad nera jis toks idealus, tai jau suvokiu ir as, laikui begant roziniai akiniai istirpsta;)
aciu uz palaikyma
Papildyta:

nepykstu, kuo kandesne kritika, tuo geriau:)
galvojau apie tai, jei sugriztu, nezinau kaip jausciausi, bet jau ankstesniuose komentaruose rasiau, kad kazin ar jausciausi rami. gal butume kartu, bet jau roziniu akiniu nebutu. sunku nuspeti kaip butu, tai dar priklausytu nuo jo elgiasio.
siandien gyvenu toliau, o bus, kaip bus. gal ir jis kol manes nesutiko, net nemane, kad pajus dar kazka buvusiajai. juk mes zmones, ne daiktai.

Na, nemanau, kad jis au toks sventas, o zmona - ragana. Niekada nereikia tiketi tuo, ka vyrai sneka apie savo zmonas. Ypac, jeigu sneka tik blogai. Nepatinka man tai ir net klausyt nesinori
O gal jis paprasciausiai tik norejo atkresyti jai tuo paciu? Tada jis jumis tik pasinaudojo. Gal zmona jam iskele salyga, kad atsisveikini su ja, tada as tave priimsiu atgal - ir jis ta salyga puole vykdyti? Sorry, kad taip rasau. Tikrai nenoriu jusu izeisti ar iskaudinti. Suprantu, kad jums ir taip skaudu. Tiesiog negalima atmesti ir tokios galimybes...
Be to, vyrai, visdelto, yra bailiai ant santykiu aiskinimosi. Jie arba pabegs, arba viska ivynios i kazkokia vata, kad tipo, pasiklydau, susipainiojau, nezinau ka man daryti - kad tik nereiketu tiesiai sakyti, kaip yra is tikruju.
Juk jus nenorite jam buti atsarginiu variantu tam atvejui, kad jis vel turetu kur atbegti susipykes su zmona? Kazkodel manau, kad jis atbegs...
Duok Dieve jums stiprybes jo nepriimti. Ir tikrai is sirdies linkiu rasti zmogu, kuriam busite vienintele ir kuris nores buti tik su jumis, o ne kazkur begioti.

p.s. as taip pat, kai nusprendziau skirtis su savo ex, tai nei karto nekilo noras grizti atgal - kilo noras tik greiciau susitvarkyti popierius

zmogus, kuris neturi tvarkingu popieriu, yra ne zmogus.
Tik popieriai skiria mus nuo gyvunu...

Paleisk paukštį. Jei grįš - Jis tavo

esu maciusi silto ir salto, bet gal esu per daug gera ir i viska ziuriu kitaip, nors kartais jauciu, kad imu pykti, tuomet paciau lengviau.
kiek mes buvom kartu, ir ne kartu, tikrai negaliu nieko blogo pasakyti. topdel esu likimui dekinga, kad leido pazinti si zmogu, neziurint i tai, kad man labai skaudu.
as pati kentejau, kai mano seima byrejo, nors pati norejau skyrybu, nes kito kelio isgyventi ir gyventi del vaiku nemaciau.
gal del to, kad suvokiu, kokia vertybe - seima, net negaliu ant jo pykti. lai bando, jei pavyks buti laimingam su ja, bus dziugu ir man. tik gaila, kad jau nebeturiu jokio rysio su juo, vardan to kas buvo...
gal ir keistas mano poziuris i situacija, o gal brandus, gal lydimas mano pacios isgyvenimu.
atleisti nera lengva..suvokiu-protu, bet sirdis..
Papildyta:

patikek, jei jis butu blogai kalbejes apie savo buvusia zmona, tai butu buves pirmas kriterijus, del ko as juo net nebuciau pradejus bendrauti. ji verta pagarbos, vien del to, kad augina vaikus. mes visi su pliusais ir minusais, jis pripazino, kaip ir as savo santuokoje (kuri isiro), kad kaltos abi puses. jei ji jam buvo neistikima, vadinasi kazka ir jis dare ne taip. gal amziaus skirtumas, kaip teigia jis, gal..bet panasu, kad jai seima nera tokia vertybe kaip jam.
del to ir skaudu, kad nenoriu buti atsarginiu variantu, todel ir parasiau jam. jei ir gris pas mane, as zinau, kad kazkas bus kitaip, tik nezinau kas.
po skyrybu nedrisau isileisti nieko i sirdi, buvau atsargi, bet si karta neliko jokiu stabdziu, jutau dideli pasitikejima juo. po mano zinutes jis tyli, man dar skaudziau del to...juk man reikia atsakymo, suprantu tai. bet jis ko gero jo dar nezino, tiesiog paliko situacija spresti dviems moterims, bet as pasitraukiau, 7 m jo santuokos svarbiau nei as-as tai suvokiu
o meile, kazin ar kada patikesiu..
p.s. jo zmona net nezinojo, kad as esu, na nebent nujaute, kai mes leisdavom savaitgalius kartu ne jo mieste.
drauge man pasake, tai tik laiko klausimas kada jis gris.... man nuo to, nei kiek nelengviau
bet tuo paciu zinau, kad pamilau, ir tas jausmas giliai sirdyje..reikia tik laiko, o as bandau gyventi toliau
Papildyta:

as taip ir pasielgiau. myliu ir gerbiu ji, kad buvo atviras, nezinau kiek nuosirdus, bet ziurint i tai, kad pasake tiesa, manau nuosirdus..viliuosi, kad teisingai supras mano zinute......
o as suvirpu, nuo kiekvieno telefeno garso, nuo laiptines duru garso, atrodo tai jis ateina...tai tik akimirkos..ilgesio ir vilties..suvokiu protu, bet ne sirdim..
Papildyta:

skyrybos, tai ne siaip sau popieriai. priimant toki sprendima, turi buti isitikines jo tvirtumu, o jei ne, tai ir blaskytis galima ilgai.

p.s. mano ex, dar ir siandien tiki, kad as galiu grizti pas ji, jis turi vilti. nors aiskiai pasakiau, kad tiltai atgal jau sudege.
gal paliktoji puse nuolat puoseleja vilti sugrizti?

Žinau, kad tai nuskambės truputį absurdiškai, bet mane nuo ,,minčių perdegimo" apsaugo Skarlet iš ,,Vėjo nublokštų" taisyklė: šiandien dėl to nesinervinsiu, nėra laiko - pasinervinsiu ryt". Manęs irgi laukia krūvos neišspręstų problemų, nesibaigiantys skyrybų teismai, nežinau, kas bus, bet... jei bus blogai - tada ir jaudinsiuos . Pasistenk ir tu dabar gyventi kuo pilnatviškiau, jei grįš - spręsi, kaip gyventi, kai bus aišku, kad negrįš- vėl spręsi tame kontekste...Jei pavyks, bus sielai lengviau. To ir linkiu....

del to as ir parasiau, kad viskas, o ir taip aisku, kad tokiu jausmu per dien is sirdies neisrausi, kad ir kaip noresi, jis tai zino. gal ho tyla irgi kazka sako, bet as nesuvokiu, nes jausmai siuo klausimu ima virsu.
del skyrybu proceso, galiu pasakyti tik tiek, neskubek, pirma pailsek, atsigauk. o tada ziurek. nes as pati sutikau su minimaliom skyrybu turto dalybom, nes buvau pavbargus nuo visko, norejau tik ramybes. bet jei yra vaikuciu, galvok apie ju ateiti ir nenusileisk, kovok.
stiprybes Tau, zinau, kad tai sunkus procesas pilnas skausmo ir purvo..

Gal jums naujiena, kad skiriantis reikia tam tikrus dalykus sutvarkyt, susijusius su skyrybom, iskaitant ir tam tikrus popierius (t.y. dokumentus)?

O kadangi dokumentus ir veisliniai suniukai turi, tai apie tai, kas mus skiria nuo gyvunu - manau nediskutuosim. Nenukrypkim nuo temos

Jausmai zinoma per diena nepraeis... Tiems dalykams reikia laiko. Taciau apsisprendimas labai padeda greiciau pasveikti - nes tada nesvaistai energijos tusciom viltim, o eini i prieki, kiek tai bekainuotu.

Kazkada buvau ir as panasioje situacijoje. Susipazinau su vyru, kuris buvo oficialiai issiskyres, taciau vis dar gyveno su zmona vienam bute (sake, kad skirtinguose kambariuose), turejo sunu (sake, kad neiseina kitur gyventi tik del jo). Isimylejau iki ausu . Jis buvo labai demesingas, labai geras, labai mylintis, taip norintis buti su manim, svajojom, kurem ateities planus - zodziu, skraidziau kaip ant sparnu...
Bet atejo diena, kai jis pradejo metytis. Kalbos prasidejo mazdaug tokios - kad jis susipainiojo savo jausmuose, kad jam pradeda atrodyti, o gal jis savo zmona vis dar myli, kad pats nebezino ka daryt, kad gal jam grizti i seima ir t.t.
Pasakiau, kad gerai, grizk i seima. Labai buvo skaudu ir tikrai siaubingai pergyvenau - bet paleidau. Gydziausi zaisdas, gyvenau toliau.
Jis parasydavo zintues kartais - neatsakydavau. Kazkur po puses metu jis apsireiske. Tik dabar jau jam kitaip atrode - pasakojo, kad su zmona nieko jiems neisejo, kad kvailas buvo jog kazko tikejosi, kad visdelto jis myli mane ir t.t.
As ji paprasiau palikti mane ramybeje. Is pradziu jam atrodo, kad myli mane, po to jau atrodo, kad myli zmona, po to - vel mane, ka as zinau, kas jam po menesio pasirodys?
Taip ir atsisveikinome. Liko grazus prisiminimai is mano tooookio didelio isimylejimo, taciau jo blaskymasis geru prisiminimu nepaliko, deja. Ir nei karto nesigailejau, kad nepriemiau atgal. As jau nebebuciau galejusi buti su juo kartu.

Manau, kad jis pas jus sugris... Ypac, jeigu nieko neiseis sulipdyti su zmona (o greiciausiai taip ir bus). Sugris, kai jus jau busite isgyvenusi didziausia savo skausma, jau busite kazkiek pasveikusi nuo sitos meiles ir kazkiek atsigavusi. Tik tada gerai pagalvokite ar jums verta draskyti jau apgijusias zaizdas. Ir ar verta priimti atgal i gyvenima zmogu, kuris jau viena karta yra jus isdaves.
Bet kokiu atveju - sekmes jums ir stiprybes