QUOTE(skorpea @ 2009 06 02, 22:22)
Kyla klausimas, ar iš tiesų motinos pienas yra panacėja? Atrodo, kad mokslininkai atrado šiokį tokį pleištą. Prieš keletą savaičių Didžiosios Britanijos medikų asociacija paskelbė, kad motinos pienas vis dėlto neapsaugo nuo alergijos ir astmos.
Tie, kurie tiki stebuklinga motinos pieno galia, tikriausiai ne kartą girdėjo diskusijas šiuo klausimu. Tačiau iki šiol nebuvo galutinio atsakymo. Kai kurie tyrimai lyg ir davė pagrindo manyti, kad itin ilgai trunkantis maitinimas krūtimi mažina alergijos bei astmos tikimybę. Kitais tyrimai įrodyta, kad ilgalaikis maitinimas visiškai neapsaugojo nuo alergijos ir astmos. Dauguma šių tyrimų buvo atlikti stebint atsirinktus tyrimo dalyvius.
Didžiosios Britanijos medikų asociacijos vykdytam tyrimui dalyviai buvo atrinkti atsitiktiniu būdu dar gimdymo namuose. Iš viso atrinkta 17 tūkst. motinų su naujagimiais ir net 13 889 iš jų buvo stebėti iki tol, kol vaikui suėjo šešeri su puse metų. Pusė šių moterų buvo skatinamos maitinti kaip galima ilgiau, o kontrolinė grupė galėjo elgtis kaip tinkama. Šios motinos negavo jokių nurodymų.
Mokslininkai pastebėjo, kad pirmosios grupės moterys krūtimi žindė kur kas ilgiau nei moterys iš antrosios grupės. Po trijų mėnesių 73 proc. moterų iš pirmosios grupės vis dar maitino krūtimi, o kontrolinėje grupėje liko 60 proc. maitinančių motinų. Be to, moterų, kurios maitino tik krūtimi, ir iki trijų mėnesių kūdikiui nedavė net vandens, pirmojoje grupėje buvo net septynis kartus daugiau. Po vienų metų vis dar maitino 20 proc. moterų iš pirmosios grupės ir tik 11 proc. iš antros.
Kai vaikai sulaukė maždaug 6,5 metų, mokslininkai tyrė vaikus dėl astmos, šienligės ir egzemos. Abiejose grupėse rezultatai buvo labai panašūs. Apibendrindami tyrimo rezultatus mokslininkai pastebėjo, kad apie 10 proc. visų vaikų yra patyrę vienokio ar kitokio pobūdžio alerginę reakciją, o astma susirgo mažiau nei 1,5 proc. vaikų.
prasom
[
lb nekonkretu. netirti išimtinai ilgai žindyti ir visai nežindyti vaikai.
tokio lygio straipsnių tai pilnas internetas. pvz šitas:
Žindymas nuo vėžio gali apsaugoti ir kūdikius
Žindomi kūdikiai turi mažesnę tikimybę ateityje turėti viršsvorį ar nutukti, o tai sumažina riziką susirgti keliais vėžio tipais, susijusiais su per dideliu riebalų kiekiu organizme.
1981 m. M.S. Kramer paskelbė, kad žindymas žymiai sumažina vaikų viršsvorio riziką. Nuo to laiko buvo atlikta daug tyrimų, kurie patvirtino šį poveikį. T. Harder su tyrėjų grupe 2005 metais paskelbtoje meta-analizėje Žindymo trukmė ir viršsvorio rizika nustatė, kad viršsvorio riziką dar labiau sumažina ilgas žindymas (žindant iki 9 mėnesių, rizika kiekvieną mėnesį sumažėja 4%, o, palyginus 9 mėnesius žindytus ir visiškai nežindytus kūdikius, ši rizika sumažėja daugiau kaip 30%) bei išimtinis žindymas (rizika sumažėja 6% kiekvieną išimtinio žindymo mėnesį).
Remiantis AICR pranešimu, faktas, kad bent jau ankstyvoje vaikystėje vaikas neturės viršsvorio yra svarbus, nes vaikystėje padidėjęs kūno riebalų kiekis paprastai išlieka ir vaikui užaugus, ir jis gali tapti šešių dažnai pasitaikančių vėžinių susirgimų priežastimi: tiesiosios žarnos, inkstų, kasos, gimdos gleivinės vėžio, stemplės adenokarcinomos ir pomenopauzinio krūties vėžio.
Kai kurie ekspertai yra įsitikinę, kad mažas baltymų kiekis motinos piene padeda užprogramuoti kūdikio kūno sandarą taip, kad nutukimas vėliau gyvenime tampa mažiau tikėtinas. Medžiagos, kurias kūdikis gauna iš mamos taip pat vaidina svarbų vaidmenį; pvz. apetitą reguliuojantis hormonas leptinas. Galiausiai, kadangi žindomi kūdikiai nėra verčiami pabaigti buteliuko, jie gali išmokti patys reguliuoti jų organizmui reikalingą kalorijų kiekį.
Papildyta:
QUOTE(mama4XL @ 2009 06 02, 22:26)
O galima Jusu paklausti kuo Jus dabar pvz.Karoli maitinat? Cia ne del MP?
nesupratau klausimo