MB - buvęs narkomanas...

Paraudusios akys,plius vyzdziai,plius specifinis kvapas,plius kikenimas.Nu tikrai nepasakysi,kad zmogus prie kompo tiesiog ilgai sedejo

Be visų šių užtenka specifinio kvapo ir viskas aišku, o kitkas tikrai nuo kompo gali būt.

Aha ypac paranoja

Mano mylimas vyras narkomanas, jetau kaip sunku rasyti ta zodi, santykius istiko baisi tragedija, as visai be nervu..Pries puse metu tapome pora, iki tol buve draugais, zinojau jog kartais paruko zoles, kazko dar lengvo uzsimeta, pradejome del to pyktis, maziau daugiau, kol galiausiai jis visai pasikeite, jo grazios kuno formos pradejo nykti, veidas patamsejo ir oda subliusko, itarinejau kad vartoja heroina, neige grieztai, taciau pries kelias savaites prisipazino jog vistik ji ruko, per ji pridare daug nesamoniu, viska isklojo man ir paprase palaikymo sveikstant..Mane isveze su greitaja po tos ispazinties nakties...Viskas tarsi dar labiau mus suartino, bet situacija dar labiau pablogejo, jis dingsta net eidamas cigareciu i parduotuve, jo galva visai neveikia, jis tarsi darzove, plaukioja, grybauja, miegodamas trukcioja, negali dirbti, o jam tik 29...Man be galo skaudu ji toki matyti, jis prarado visu pagarba, prarado pats save, greit praras ir mane, vaiksto neisiskutes, apsmurges kazkoks, vis meginu izvelgt ta zmogu su kuriuo susipazinau, kuri taip stipriai pamilau, kurio su pagarba bijojau, bet jo nebeliko....Tai baisus praradimo jausmas.Jis net verke kad eis pasikart, nes taip nebegali, uzrasiau ji i rebilitacija, bet bijau kad dings, nenueis, daviau pasirinkima kad arba lieka vienas su savo draugeliais ir narkotikais arba tegu gydosi, tada as busiu salia, jo nepaliksiu..Baisiausia, kad as bijau ji palikti, nes tada nebus kas ji patems kazkiek, nenoriu jo sutikti po dvieju metu kur nors valkataujancio, nes jis jau eina link to, nes jis jau nesugeba blaiviai mastyti, bijau kad gal jau ir leidziasi...Man labai skaudu, as nezinau kaip istvert, baigiu prarast sveikata, kai galeciau dziaugtis, o neverkt prie zmogaus kuris man suteike tiek skausmo, su kuriuo laiko tik gailestis

as skaitau jusu postus rasytus pries kelis metus ir kiekvienam atrandu dalele saves, dalele jo, kuriamas grazus rytojus, keliones i uzsieni sveikt, pabegt nuo saves ir niekas negelbeja, diena be dumo, kitos dvi su viskuo, matau kad net gydantis nevisada padeda, negi mano zmogus pasmerktas?

Patarti neturiu ką, nebent, kad neaukotumėt savo jaunystės ir gyvenimo Gal nesu tokia stipri, kad galėčiau su tokiu žmogumi būti.
O jūs savo sveikatą pasitikrinkit, neaišku, kokią zarazą galėjo užnešti

Bėk, kol dar gali. Kol neturit vaikų, kol neapsiženijot, kol tavęs neapvagė, nesužeidė. Tu jo neišgydysi tikrai, o pati rūpindamasi jo reabilitacijom tik atitolinsi galimą sveikimo pradžią. Kam tau gadintis gyvenimą? Jūs tik pusmetį kartu, o ne dešimt metų...

Jis pats turi norėti to atsikratyti, tu ji gali tik palaikyti. Jei jis nenorės tai beprasmiška.

Eva, Jūs pirma išsiaiškintkit, kame kampas, kad Jumis ant aukų ir gyvenimo nuskriaustųjų traukia. Tikiu, kad visaip kaip savarankiški (brandūs) nelabai limpa, nes nesijaučiat verta tokių?
Tas dramų mėgimas ne iš oro kilęs. Į šeimą atsigręžkit. Į save. Kol neišgydysit sielos, tol su valkata gyvensit. Ne narkomanas, tai kitas bėdulis kelyje atsiras. Sakau jums.
O šitą skęstantį laivą palikit ramybėje, kad ir kaip skaudėtų. Antraip tos bangos, sklindančios su grimzdančio dugnan, dar ir jus užlies ir kartu nutemps. Valia Jūsų sąjungininkas.

Na tikrai nesu dramu megeja, tiesiog seniai pazinojau si zmogu kaip kitoki, gera, nuosirdu, paslaugu, labai vyriska, veliau is geru draugu tapome pora, pradejome svajoti apie bendra ateiti, o viskas per kelis menesius kardinaliai pasikeite..negi imt ir mest viska, palikt ji viena, nesigydys tai aisku taip ir bus, nes as neturesiu ka su juo ir veikt tokiu...Rytoj eisim i reabilitacija,prase palydeti, nes vienas vargu ar isdris, man atrodo kad bent kol kas, kol jis dar nori stengtis, as privalau ji palaikyti, nes be manes ir mamos jis nieko daugiau kaip ir neturi

Ar tau jo gyvenimas brangesnis negu tavo pačios? Aukoji save,kad gelbėtum jį? Daugybė žmonių nieko neturi,net mamos. Teisingai sako, kad dramas mėgstat, juk taip didvyriška kažkokį vargšelį gelbėti savęs nežiūrint, ane?

Kol kas nieko daug nepaaukojau, stebiu situacija...