Na taip, mylimas vistik žmogus, gal ir teisinga padėti jam žengti pirmuosius žingsnius, padrąsinti. Bet tik tiek. Galima tiesiog pasakyti jam, kad tą laiką, kol jis gydysis jūs turit pabūt atskirai, kad jis pats atrastų motyvacijos savyje, o ne būtų stumiamas gydytis ar kažką panašaus. Laikas kurį esat kartu dar labai trumpas lyginant su tuo, kuris prieš akis. Pagalvokit apie savo ateitį, savo būsimus vaikus... Jei jau skaitėt šią temą, tai pasimokykit iš kitų klaidų. Jeigu jis ir pasveiks (jeigu), vistiek visą gyvenimą ore tvyros klausimas - atkris, neatkris. Jau nekalbu apie pačios sveikatą, nervus, tikimybę su juo susilaukt sveikų palikuonių, apie kažkokius bendrus finansinius įsipareigojimus bijant, kad viską gali prapūst ir t.t. ir pan.
QUOTE(Eva** @ 2013 08 06, 13:06)
Kol kas nieko daug nepaaukojau, stebiu situacija...
Sėkmės pačiai nepaslysti
Kartais spyris į šikną ir durų uždarymas (išėjimas)labiau sukrečia žmogų, negu globojimas, buvimas šalia
O tai prasideda - "išeisi- nusižudysiu, be tavęs pražūsiu ir pan ").
Tikrai nesijauciu didvyre, mano postose nera klausimo: palikt ar likt kartu, as elgiuosi taip, kaip liepia mano sirdis ir sazine, buvo graziu akimirku, myliu dar vis kazkiek, noriu parodyti kad juo tikiu, ir jis zino kad jau dabar stovime kryzkeleje.Atsigule savo noru jis, protingai pakalbejom, maciau kaip jam bloga paciam nuo saves, matau kad turi noro grizt i vezias.Jei palikciauji sunkia akimirka nezinau ar sau atleisciau ir veliau nesigaileciau, bet kuri zmogus, net ir narkomas, turi TEISE i ta vieninteli sansa.Mane zeidzia tokios zinutes, kad pati nepaslysciau, skaitant daugumos jusu komentarus rodos susirenkat analizuot cia rasanciu sutrikusios psixologijos ir pan, matosi kad savo aplinkoj neturejot nieko panasaus, juk tai liga, juk zmogus galiausiai jau nebemoka saves valdyt kad ir kaip noretu, as dziaugiuosi perejusi sita gyvenimo pamoka, ji mane net kazkiek subrandino, suartino mus, nes jam reikalingas palaikymas..Siuo metu nelankau, nekalbejom dar, noriu kad suprastu jog tikrai pavargau
ir man reikia laiko,gal tas laikas ir isskirs, nezinia, bet kol kas yra kaip yra, zinau kad jis manes nepaliktu jei man taip nutiktu
ir man reikia laiko,gal tas laikas ir isskirs, nezinia, bet kol kas yra kaip yra, zinau kad jis manes nepaliktu jei man taip nutiktu
Sveikos! Sukuriau sia tema, nes susiduriau su viena problemele. Turiu drauga, kuris jau ilga laika, o tiksliau, tai jau daug metu ruko zole. Kolkas neturejau labai daug priekaistu, aisku, patenkinta del to niekada nebuvau, bet ir kovot su tuom beviltiska... Bet vat atsitiko taip, kad isgirdau liudna gaidele, "Nezinau kodel-nestovi". Pirma mano mintis, tai marihuanos zala! O gal ne? Gal kuri esate susidurusi su toke situatsija? Ar ka nors zinote ir galite patarti? Jam 26 metai ir dar pries pora dienu viskas buvo puiku. 
Nera ko issigasti:) nezinant situacijos, ka veikia per darbo dienas, ar savaitgaliais, kuom uzsiemineja, taprasme aktyvus/pasyvus darbas-laisvalaikis, yra sunku ivertinti situacija, vien marihuana abejoju ar bus kalta:) dazniausiai tai lemia keli faktoriai. Galeciau pasiulyt paprasta alternatyva sportuoti, lakstyti siektiek (krosiukai + sprintai). Apsilankyti sporto saleje (tik pasidometi kurie pratimai naudingi). Zodziu pakrites testosteronas:) ji reikia pakelti!
Kaip jis gali buti aktyvus pusdamas zole 
nestovi, nes gal jau ir ne tik zolyte paruko?
nestovi, nes gal jau ir ne tik zolyte paruko?
QUOTE(burbanti @ 2013 06 24, 18:04)
Klausiu autores, nes man idomu ar ji isvis zino, kaip tai galima atpazinti.
Ne nezinau, nes narkomanais niekada nesidomejau. Su vyru susipazinau kai jis jau buvo po reabilitacijos ( ten isgyveno virs metu), t.y. svarus buvo jau pora metu. Pradraugavom metus, ir pastojau, istekejau. tekejau ne uz narkomano, nes net neitariau kad toks yra, kol atsitiktinai suzinojau, kai vaikui buvo 10 menesiu. Mano vaikas sveikas (tfu tfu tfu), turejo nezymiu raidos sutrikimu, bet ju turi ir ne narkomanu vaikai, to nesieju, juolab kad dabar raida atitinka amziu, truputi net lenkia. Gyvenam vis dar susituoke, vis dar kartu, maniskis svarus apie 11 metu. Apie narkotikus nekalbam, jam nemaloni jo praeitis, man isvis ta situacija nemaloni. Bet passitikejimo ner, ne ne tai kad as jo kisenes kraustyciau ieskodama kokiu tableciu, mane skaudinai tai, kad as nieko nezinodama pagimdziau ir istekejau. Aisku jei buciau suzinojusi apie praeiti, nebutu nei vaiko nei santuokos. Maniskis nebuvo neikada intraventinis, venos grazios, jokiu nupuvusiu kuno daliu neturi, viskas veikia. Jis tik gerdavo ir rukydavo zole, gal dar uostydavo, nezinau, man neidomu, nenoriu girdeti to, kuo uzsiiminejo kazkada. Jei buciau su juo susipazinusi vartojanciu tuo metu, matyt buciau pastebejusi ka elgesyje, ar siaip kokie signalai.
Atsakiau i kalusima?
Sveikos, rasiau cia pries daugiau nei metus apie savo beda 
ir galiu pateikti tik viena isvada: tokie zmones, nepasikeis niekada.Kalbu apie tuos kurie vartoja heroina.Parduos mylimus zmones, manipuliuos ir neaisku isvis kas ju galvose.Ziauriausia patirtis gyvenime.Pati susirgau alkoholizmu, o man tebuvo tik 26.Begau nuo bedu, paslydau ir uzkibau.prireike metu pasveikt.Vistik reikia myleti save, o ne svetimus, kurie nusisuks tik pagerejus ju gyvenimams,narkomanu pasitiket negalima, cia jau asmenybes tipas
ir galiu pateikti tik viena isvada: tokie zmones, nepasikeis niekada.Kalbu apie tuos kurie vartoja heroina.Parduos mylimus zmones, manipuliuos ir neaisku isvis kas ju galvose.Ziauriausia patirtis gyvenime.Pati susirgau alkoholizmu, o man tebuvo tik 26.Begau nuo bedu, paslydau ir uzkibau.prireike metu pasveikt.Vistik reikia myleti save, o ne svetimus, kurie nusisuks tik pagerejus ju gyvenimams,narkomanu pasitiket negalima, cia jau asmenybes tipas
mielai pabendraučiau su panašaus likimo žmonėmis.. jei ką AŽ
