Trąšos, raugai, antpilai

Ir aš keliu

O kam jūs ją kilnojat, įsidėkit į favoritus ir bet kada atrasit. Nes tasai bamdymas turėti temą ant akių tik spaminimu bus, be reikalingos informacijos ar pataps plepalais

Kas tai?

Galvijų mėšlas yra kompostuojamas iki 60 laipsnių (dingsta kenksmingi organizmai – mikrobai, grybeliai). Sliekai suvalgo sukompostuotą mėšlą ir išskiria naudingas medžiagas – humusą, aminorūgštis, vitaminus, fermentus. Toks koncentratas naikina ligas, stiprina augalų imunitetą, atkuria sugadintą dirvožemį ir žemė vėl tampa derlinga.
Biohumuso kaip trąšų poveikis, lyginant jį su kitomis organinėmis trąšomis – kompostu, durpėmis ar mėšlu, parodo, kad jo naudojimas labiau skatina derliaus augimą:
Lyginant su kompostu
pomidorų šiltnamiuose padaugėja 30-40%
agurkų šiltnamiuose padaugėja 30-35%
bulvių padaugėja 19,7%
burokėlių padaugėja 27%
salotų padaugėja 30%
Lyginant su mėšlu
biohumuso reikia 15 kartų mažiau (apie 60 litrų vienam arui)
derlius vidutiniškai padidėja 30%
Lyginant su durpėmis
derlius vidutiniškai padidėja 15%
Sliekų mėšlą geriausia naudoti
Sėklų mirkymas
Tirpalas / ekstraktas:
1. Stiklinę biohumuso įberkite į kibirą kambario temperatūros vandens.
2. Gerai sumaišykite ir duokite 24 val. pastovėti.
3. Vanduo taps arbatos spalvos (šviesiai rudas).
Nuosėdų iš kibiro neišmeskite, tai puiki trąša kambarinėms gėlėms.
Gautame tirpale geriausia mirkyti kopūstų, agurkų, pomidorų sėklas.
Mirkymo laikas – 12 val.
- sėklų dygimas padidėja iki 96%.
- teigiamai įtakoja ateinančių metų derlių.

Sodinukai
Ruošiant žemę sodinukams, mišinys ruošiamas iš dviejų dalies sodo žemės vienos dalies biohumuso ir viskas gerai sumaišoma.

Daigų sodinimas

Pomidorai
Labai didelį biohumuso poreikį turi pomidorai. Prieš sodinant daigus, įberkite į duobutę 0,5-1 litrą biohumuso. Padidina derlių iki 30-40%.

Agurkai, Pipirai, Kopūstai
Prieš sodinant daigus atvirame grunte, įberkite į kiekvieną duobutę 200-250 ml biohumuso, sumaišykite su žeme ir vandeniu. Po agurkų išsodinimo, labai naudinga žemę aplink daigą padengti 1-2 cm biohumuso sluoksniu. Kai vėliau laistysite, trąša artės prie augalo šaknų. Derlius padidėja iki 30-35%.

Braškės
Pavasarį po daigų išsodinimo padenkite žemę aplink augalą 1-2 cm biohumuso sluoksniu. Žydėjimas ir prinokimas paankstinamas 7-10 d. Derlius gausesnis, o uogos saldesnės.
Sodo žemuogės
Prieš sodinimą rekomenduojama į kiekvieną duobutę įberti 100-200 ml biohumuso. Derlius padidėja iki 50-60%.

Vaismedžiai

Į duobę rekomenduojama įberti 4 l biohumuso ir sumaišyti su žeme. Sodinant spygliuočius, dekoratyvinius medžius ir krūmus į kiekvieną duobę įberti 2-3 l biohumuso ir sumaišyti su žeme. Tręšant, geriausia kasmet po vaismedžiais išbarstyti biohumusą 2-3 cm sluoksniu. Obelys, vyšnios, trešnės, slyvos pradeda derėti kasmet. Labai naudinga serbentams, agrastams, avietėms, vynuogėms. Vaisiai tampa didesni ir skanesni.

Žieminiai česnakai
Reikia įberti 1 l/m2 biohumuso ir sumaišyti su žeme į 10 cm gylį.

Bulvės

Labai gerai reaguoja į biohumusą.
Rekomenduojama įberti 200-500 ml biohumuso su kiekviena sodinama bulve.
Didesnė ir stipresnė šaknų sistema. Formuojamas didesnis stiebų skaičius.
Derlius padidėja iki 30-45%. Optimali dozė auginant bulves – 4t/ha.

Tręšimas

Tirpalas/ekstraktas

Tirpalą, skirtą sėklų mirkymui, reikia praskiesti – 1 stiklinė tirpalo + 2 stiklinės vandens.
Laistykite šiuo tirpalu daigus, o vėliau ir visus kitus sodo augalus: daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius ir t.t.
derlius padidėja iki 25-35%
prinokimo terminai sutrumpėja iki 10-15 parų
Toks tręšimas labai gerai veikia vaiskrūmius (serbentus, avietes, vynuoges, agrastus).

Obelys

Purkškite šiuo tirpalu po žydėjimo ir besiformuojant kitų metų pumpurams.
Vaisiai tampa didesni, sultingesni ir saldesni.

Kambarinės gėlės

Beriant biohumusą po kiekvienu augalu 1 kartą per mėnesį po 2-3 didelius šaukštus.
Padaugėja žiedų, o ir patys žiedai tampa didesni ir ryškesni.

6 geriausios natūralios ir organinės trąšos

Daug metų sodininkams buvo siūloma naudoti chemines trąšas, kuriose daug azoto, kalio ir fosforo – trijų pagrindinių augimą skatinančių elementų. Tačiau, pasak Jungtinės Karalystės Dirvožemio asociacijos atstovo Beno Raskino, į daugelio cheminių trąšų sudėtį įeina daugiau nei trigubai didesnis mineralų kiekis, nei iš tikrųjų reikia vaisiams ir daržovėms, rašo theecologist.org.
„Tai kelia problemų, nes mineralų perteklių nuplauna lietus ar drėkinimo sistemos, ir jis užteršia žmonių ir gyvūnų naudojamus vandens šaltinius“, – sakė B. Raskinas. Skirtingai nei ūkininkai, daugelis iš mūsų neaugina pardavimui skirtų augalų, todėl nebūtina naudoti cheminių trąšų, ypač kai yra daug ekologiškų alternatyvų. Štai šešios iš geriausių.
Rusvieji dumbliai

Šiose trąšose yra kalio ir šiek tiek azoto. Nauda ir poveikis augalams būna ilgalaikis: įrodyta, kad rudadumbliai skatina dirvožemio formavimąsi, o tai savo ruožtu leidžia augalams vešėti ir padidina bendrą derlingumą. Jie taip pat padeda augalams ir pasėliams geriau pakelti kraštutines temperatūras – užsitęsusį šaltį ar karštį.
Karvės mėšlas

Dažniausiai naudojamas mėžimo būdas. Karvės mėšlas turtingas maistingųjų medžiagų, maitinančių augalus ir dirvožemį. Taip pat kaip ir vištų mėšlas, tiesiogiai mėžiamas šviežias karvių mėšlas gali išdeginti augalus, todėl prieš naudojimą jis turi būti tinkamai kompostuojamas. Jei naudosite jį vaisiams ir daržovėms tręšti, verta paieškoti ekologiškai auginamų karvių mėšlo; priešingu atveju kyla pavojus dėl cheminių antibiotikų likučių.
Liucernos miltai

Liucernos miltai – dar vienos augalinės trąšos, teikiančios subtilią naudą sodui. Jų sudėtyje yra pakankamas azoto kiekis, taip pat šiek tiek kalio ir fosforo. Didžiausia liucernos teikiama nauda – dirvožemio kokybės gerinimas. Ji taip pat skatina maistingųjų medžiagų, reikalingų augalams maitintis ir geriau augti, gamybą. Liucernos miltai itin tinka rožėms.
Klintis (kalkakmenis)

Klinčių trąšomis paprastai sveika tręšti dirvožemį, tačiau nauda skiriasi priklausomai nuo mineralų. Naudojamos subalansuoti pH lygį didelio rūgštingumo dirvožemyje. Kalkakmenyje yra kalcio, padedančio augalams augti, ir juos stiprinančio magnio, kuris augalus daro sveikesnius. Prieš naudojant šias trąšas svarbu patikrinti dirvožemio rūgštingumą ir nustatyti, kiek ir ar išvis jų reikia.
Vištų mėšlas

Vištų mėšle azoto, kalio ir fosforo yra daugiau nei bet kurios kitos rūšies mėšle. Tai ne tik puikus kalcio, magnio, bet ir kitų maistinių medžiagų šaltinis. Mėšlo galima nusipirkti granulių pavidalu arba paprašyti draugiško ūkininko ir patiems jį kompostuoti. Tačiau prieš naudojimą būtina įsitikinti, ar mėšlas yra tinkamai kompostuotas – jeigu mėšlas bus neapdirbtas, didelis azoto kiekis gali nudeginti augalus. Be to, pabrėžia B. Raskinas, įsitikinkite, ar jūsų trąšos atvežtos iš laisvai laikomų vištų ūkio: taip bus išsaugota ekologinė ir maistinė trąšų vertė.
Biohumusas

Biohumusas gali būti gaunamas iš plataus spektro organinių atliekų: gyvūnų mėšlo, popieriaus, maisto atliekų, žemdirbystės atliekų ir kitų. Ši organinė trąša skatina kambarinių ir sodo augalų augimą, ypač vaisius duodančių augalų, daržovių, grūdinių, ir ankštinių kultūrų augimą. Tręšimas biohumusu įrodė, kad jo įnešimas į dirvą padidina daigumą, derlingumą ir pagreitina žydėjimo laiką. Lyginant su mėšlu, biohumuso reikia iki 15 kartų mažesnio kiekio, o dirvožemyje jis išlieka apie 3-4 metus.(http://vermis.lt/kasyrabiohumusas/)

Šiuo metu aktualus antpilas daigams. Kalcis suteikia tvirtumą visam augalui, stiprina šaknų sistemą. Ypač kalcis svarbus pradiniais augalų augimo tarpsniais, be kalcio neįmanoma užauginti geros kokybės daigų. Taip pat trūkstant kalcio augalų lapai gelsta, labiausiai tai pastebima ant jaunų lapelių. Taigi - KIAUŠINIŲ LUKŠTŲ ANTPILAS.
Į 3 l talpos stiklainį sudedam 10 kiaušinių lukštus ir palaikom šiltai 3 dienas. Neskiestu palaistom visus daigus, net ir gėlių.
JAUTRIOS KVAPAMS TRĘŠKIT VĖDINAMOJ PATALPOJ

pasidariau, po 10 dienu bandyiu tresti

kazin kiek biohumuso reikia 15 kvadratu sitnamio

Kokiu vandeniu (saltu, karstu, virintu) uzpilate kiausiniu lukstus?

šiltesniu, kad greičiau rūgti pradėtų, bet karšto nereikia

gal atsiras žinančių daugiau apie paukščių mėšlą . Naminių paukščių neturiu (kol kas, kai į pensiją išeisiu turėsiu ), bet "turiu" šeimyną gulbių. O gal jos mus turi, kas čia supaisys, kas pas ką įsikūręs. Mėšlo ant kranto krūvom palieka, vis pereinam su kastuvu užberdami. Sakau, gal geriau į kibiriuką ir reikiamom proporcijom vandeniu užpylus kokią trašą pasidaryt, ar ant komposto susinešt, tik vat gal koks ornitologas atsirastų ir apie laukinių paukščių mėšlą kažką protingo pasakytų - gal kaip tik negalima dėl kokių nors ligų ar pan.

Ačiū kažką panašaus ir padariau

Ir pelenai trąša

Kai mūsų pinigai riboti, o trąšos brangios arba kai nenorime tręšti vien sintetinėmis trąšomis, pelenus galime panaudoti ten, kur sodinsime augalus, nemėgstančius chloro ar ten, kur dirva rūgšti. Ypač pelenais tinka tręšti bulves.

Pagal ką atskirti dirva, rūgšti ar ne? Paprasčiausias būdas atpažinti – piktžolės. Rūgščioje dirvoje auga asiūkliai, dirvinis ridikas, vienmetė klėstenė.

Pelenai tinkami ne tik pavasarį, kai sodiname bulves, kai agrastus laistom pelenų šarmu. Tai puiki kalio, fosforo, kalcio trąša. Esama kai kurių mikro elementų, ypač daržovėms reikalingo boro.
Pelenai, kuriuos sulijo, netenka kalio. Todėl ataušusius pelenus reikėtų susemti ir laikyti sausai. Į dirvą išbarstyti prieš arimą ar purenimą. Sodinant bulves – berti į vageles.

Į vieną arą berti ne daugiau 5-6 kg, antraip kils šarminė reakcija, kurios nemėgsta dauguma daržovių.

Pelenus galima pilti ten kur rūgščios dirvos, kur auga asiūkliai, kad nukalkintume dirvą. Galima tręšti pasėtas daržoves, pasodintus daigus.

Kad kopūstų ir ridikėlių nepultų sprigės, laistyti šaltu vandeniu ir barstyti pelenais.

Svogūnus, morkas laistyti pelenų šarmu (10l vandens – 1 kg pelenų). Augalui stiklinė karšto šarmo.

Kopūstus taip pat galima laistyti šarmu. Geriausia ryte, iš vakaro padarytu šarmu.

Nokstančias braškes nuo kekerinio puvinio galima apsaugoti, pabėrus pelenų po krūmu.

Aplink rožes, agrastus pabarstykime pelenu – nepuls miltligė.

Vaismedžius purkšti reikia pelenu šarmu perkoštu ir įmaišius ūkiško muilo. Po dviejų savaičių pakartoti.Pelenai – puiki trąša, galinti padaryti stebūklus. Neišmeskime jų beprasmiškai į konteinerius.(www.darykpats.lt)

[quote=blakstiena5,2013 04 09, 22:03]
Ir pelenai trąša

aciu uz tokia informatyvia zinute. reiks kaupti pelenus ir barstyti dirva. kazi kokio medzio geriausia? mes turim berzu pelenu