As tai sakyciau mazyte pastaba, labai svarbu kokia sveikata esi apdovanota. Jau ne karta esu pastebejusi kad nuo sveikatos busenos ir savijautos labai daug priklauso ir kiek energijos ir noro kazka nuveikti turi. Kai nebeturi jegu, pastoviai neissimiegi - nieko nesinori tik nuolatinis nuovargis ir troskimas atsigauti, atsipusti. O tie darbai ir reikalau kuriuos labai noretum padaryt bet nebelieka jegu ir laiko, dar labiau varo i depresija. Kai buni geros savijautos ir nuotaukos, viskas klostosi puikiai, ir sypsena puosia, ir vaikas laimingas ir mama savimi speja pasirupinti. As galiu prisiminti kad man pirmaisiais vaikelio priezioros metais labai streikavo skydliauke, truko hormonu, gydytoja liepe vartoti vaistus o as maitinau vaika, pavartojau pora dienu, pastebejau kad jis pasidare neramesnis, ir nustojau. Tai tuo periodu ir atrodziau ir jauciausi tikrai labai nekaip, is paskutiniuju jegu traukiau visa uki ir vaika. O o to kai jau isejau i darba, viskas pasitaise, ir zvali ir grazi patapau
Savęs jokiu būdu negalima pamiršti. Žinoma, čia jau turėtų bendradarbiauti abu tėveliai. Ir vienam, ir kitam reikia laiko pabūti su savimi.
