kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

kad visos čia kritikuojančios pavydi - sorry, net tingiu vargintis atrašinėt.
Jūs turite problemą - esate visai viena, net vyro nėra šalia, tad situacija kiek ktokia, aš nelyginčau su prieš tai rašyta.
Aš įvertinau motinystę tik būdama beveik trisdešimties, ir dabar kaifuoju nuo jos, va, ruošiuos jau trečius metus augnt mažuką namie (su vyro pagalba, aišku), ir nesijaučiu nei subobėjus, ne čiučiala
dėl palikimo kūdikio auklei - jūs turėkte savo nuomonę, bet VISI psichologai pripažįsta, kad pirmi metai yra geriausi būnant su mama (arba kt. globėju), aišku, čia nėra kalbos apie kelias valandas per savaitę.
O dėl to kad vyrai myli akimis...nu sakau, man čia gilus, tipinis patriarchalinis mąstymas stereotipais. Mano vyras asmeniškai myli širdimi.

ne, tai as nelabai kad lyginau. o mano vyras gris treciadieni, viskas stos i savas vezias
tik issakiau nuomone del aukliu. pati esu kazkada dirbus aukle seimoj kur 2 vaikai pametinukai, tai ten pagalba tikrai reikalinga.
na zodziu, sakyk jus ten pries tai rasiusios ka norit, bet sutinku su laukianti29, kad vaika neoalikciau auklei iki kol sukaks 1 ar 2m.
o griztant prie temos, tai auke ne aukle..ne visada pades nesubobeti

Agatka, aš ne Jums ir taikiau, o virš mūsų abiejų pasisakiusios moters

kai dienos pabaigoj nakti yra laiko, tai smegenai nebe taip veikia kaip ryte va, kad visiskai nesubobet, tai paguldzius mazyte miegot turiu laiko sau. dauguma mamu "gyvena" nakti

o taip, aš va, mokausi... kol vyrai miega

sorry, nebeatitempiu citatos, bet turbūt bus aišku, į ką atsirašinėju.

savarankiškumas labai padeda santykiuose su vyru, jei tai ne patriarchatinis vyras (nors esu tikra, kad net ir su tokiu jis padėtų).
o kabinėjimasis - ne.
Nors kartais galima iš šalies šiuos abu supainioti...

Kas link vaiko palikimo su aukle, jam esant iki metų ar dviejų... Tūkstančiai mūsų buvome palikti su aukle, močiute, lopšely ar dar kur nors tarybiniais metais, nes nebuvo jokių galimybių auginti vaiką iki metų ar dviejų, ir kokių tai traumuotų dėl to manau nebus nei daugiau nei mažiau, lyginant su ateinančia karta, kur mamos turėjo galimybę sėdėti ir prižiūrėti vaikus iki metų ar dviejų. Jei mamai kapitaliai veža stogą, tikrai kur kas geriau palikti vaiką su aukle, o mamai kur nors iškeliauti, nei jai sėdėti ir tūžti ant savo vaiko, o ateityje ko gero imti išsilieti ant jo ir fiziškai.

Nė už ką nepatikėsiu, kad vaikui gali būti nežmoniška trauma likti su "svetimu" žmogumi, ypač tuo atveju, jei jis prie to "svetimo" žmogaus pratinamas vos ne nuo gimimo... Na, jei mama zyliotų kiaurą parą, GAL būtų blogai, o iš kitos pusės, vaikas tą auklę laikytų mama ir tiek. Tik kad nematau šioj temoj nė vienos, kuri būtų zyliojusi kiaurą parą.

Ir jei ryšium su ta aukle motina išlaiko gerus santykius su tėvu, tai vaikui galutiniam variante yra daugiau naudos, jei turėti motiną pastoviai pašonėje. Nes geri tėvo ir motinos santykiai yra vienas svarbiausių dalykų vaikui gerai vystytis. Vien mamos jam gali užtekti, jei yra tokia būtinybė, bet tikrai geriau, kai yra du jį mylintys IR tarpusavy sutariantys žmonės...

MAN asmeniškai tos auklės, kai aš išeinu iš namų, o vaikas mažesnis nei metų, nepriimtina, bet aš turiu vyrą, kuris visada tą vaiką pažiūri ir leidžia iš namų išeiti, kai man prireikia... Nu kartais pazyzia, bet niekada nemaišo pazylioti savais reikalais. Turbūt ne kiekviena tokius vyrus ir turime, tikrai esu girdėjus nemažai pasakojimų, kad išleist išleidžia, bet vos reik pamaitint-pakeist pampersą-vaikas verkia, kviečiasi atgalios...

visiskai pritariu Stripulis, mes irgi buvome paliekamos su auklem, mociutem ir t.t.
na, vyras visad budavo su vaiku kai tik man reikedavo vakarais kazkur isvaziuoti ir jokiu bedu nekildavo, taciau aukle labai praverte ir kai noredavome pabuti dviese- lankti sokiu pamokas, dviese pavakarieniauti, nueiti i spektakli ar kina, galu gale apsipirkti dviese ar isgerti vynineje vyno ir pasizmoneti turime ir abi mociutes, keleta tetu, senelius, kurie visad mielai pabuna kai ir dabar norime pabuti dviese.
kad vyrai myli ir akimis, pilnai pritariu. galu gale man paciai svarbu, kad vyras nebutu apsileides, sportuotu, turetu grazu tvirta kuna, atrodytu patraukliai. todel ne neabejoju kad ir vyrams svarbu kaip jo moteris atrodo. visada rytais atsikelus pasidazydavau, susisukuodavau, o tada jau imdavaus namu ruosos darbu, mat vyras ir siaip rytais anksti keliasi, pamaitindavo vaika net ligonineje issikvieciau drauge kosmetologe, kad neatrodyciau baisiai D ir negaliu pasakyt kad cia viskas del vyro, as pati visiskai kitaip jauciuosi susitvarkiusi.

dėl praėjusios kartos pamąstymų - vėl siūlau pasiskaityti psichologų išvadas apie tuos ankstyvus išėjimus į darbus ir numetimus vaikų į lopšelius ar auklėm/močiutėm.

O nepasidažius moteris būtinai atrodo baisiai? čia šiaip replika

O dėl ėjimo kartu dviese - mes nemaži vaikai, ar paaugliai, kad nepakentėtumėme metelius/dvejus dėl savo poreikių neišpildymo. Bet čia mano šeimoje taip.

Kiekvienas turime savo nuomone, bet kai nėra galimybes palikti vaiką su vyru arba su močiutėm, tiesiog esi priverstas turėt aukle

ojej, jus cia ziuriu kol miegojua visai i krastutinuma nuejot. apie jokias traumas ar nenormaliu vaikus nekalba ir nieks nesake to. buvo kalbama apie glaudesni rysi su vaiku!!! o vat kas tai yra ir kas gali buti jei jo nera vertetu pasiskaityti. jei vaikas ir tures aukle istisai iki metu ar dvieju nieks nesako kad jis bus traumuotas ir cia kazkas baisaus,ne. bet pasekmes galima pajusti pauglysteje, kuomet nera glaudaus rysio su tevais...
pvz as kai buvau kudikis gulejau suvystyta ilgai, o iki pusmecio bent kojas vyste. buvau labai ramus vaikas todel nebuvo poreikio manes nesioti ant ranku nieks ir nenesiojo, o dar ir tas poziuris - nenesiok o tai pripras... augau pati sau kol tevai savo reikalus dare. taip ir augau pati sau visa gyvenima ir iki siol nejauciu glaudaus rysio su tevais. budama paaugle niekad nesiguosdavau tevams nes tikrai maniau kad nesupras ir t.t.. kitas pavyzdys mano drauge, kurios mama tarybmeciu neaugino jos tarybiskai, nevyste, daug nesiojo. jos yra geriausios drauges ir paauglyste jos isgyveno kartu,tas pats ir jos sesuo. gal as klystu, gal tai nesusije su kudikyste, bet mano manymu labai susije ir vaiko gyvenimo pirmi metai yra pagrindas tinkamu santykiu su vaiku.
vel gi tik nepradekit rasyt kad jei pora val vaikas pabus su aukle tai tipo pagal mane paauglystei bus nesuvaldomas... tai buvo tik vienas mano asmeniniu isvedziojimu kuris suijes su glaudziu rysiu su vaiku.

Tikra tiesa - mūsų abi močiutės toli, tai jei mano vyras nedirbtų didžiają dalį laiko iš namų, tikrai galvočiau apie kokią nors pagalbą iš šalies.

Na o jei nėra lėšų tokiai pagalbai, tai juk nebūtina pavydėti, tereikia galvą pasukti. Pavyzdžiui, kooperuotis su draugėmis ar kaimynėmis - vieną dieną jos pabūna ir su savo, ir su Jūsų mažiumi, kitą dieną - Jūs "dirbate" su dviem vaikiukais O jei dar ne dvi, o daugiau mamų kooperuotųsi, tai vienos galėtų pramogauti, kitos - vaikus prižiūrėti, o po to apsikeistų, ir t.t.

nieks cia nieko nepavydi. as irgi galiu pasakyti, va jus pavydit kad mano gyvenimas neuzkrautas darbais ir galiu daug laiko skirti vaikui nepalikdama jo svetimiems ne apie pinigus cia kalba