kaip "nesubobėti" atsiradus vaikeliui?

Tikriausei mes nesusisnekam arba skirtingai galvojam Nebuvau ir nebusiu boba kas tai yra ta boba Buk jaunatviska aktyvi ir draugiska tiek savo vyrui vaikams ir draugams Nepasiduok kasdienybei ir rutinai
O draugais turetu buti abi puses o ne taip kaip jus sakote kodel as tureciau buti drauge jam tegu buna jis man draugas Nesutinku tai yra kaskiek egoistiska Viska turetu daryti vyras ir zmona kartu Ir valgyt ir pinigus uzdyrbti ir i barus kartu eiti Tai yra gyvenimas kartu O ne is vieno reikaluti kasko ir sakyti o kodel as tegu jis Tikriausei jus savimi labai pasitikite ir galvojete kad esate viena ir nepakartojama? Tiesiog mes visi gyvename su zmogumi kuri gerbeme ir mylime ir kekvienam yra duotas vienas ar kitas gyvenimo budas charakteris ir temperamentas Kas kaip nori tas taip gyvena Manau nukrypstame nuo temos ziaurei

Tikriausiai nesusikalbejome Su siuo Jusu pasisakymu pilnai sutinku - viska turetu daryti vyras ir zmona kartu.. Nes pries tai buvusiame poste Jus aprasete vergija kazkokia - jam pataikauk, puodai, vaikai, pinigai - moters ruperstis ir pan.. Gal tiesiog ne taip supratau..
O kai daroma viskas kartu - vaikui, seimai skiriama laiko po lygiai - tada ir vyras su zmona supanaseja, tokiu atveju, manau, vyrui neuzklius kazkoks chalatas...
O i klausima, ar pasitikiu savim ir manau, kad esu nepakartojama, galiu atsakyti - taip, pasitikiu ir esu nepakartojama.. Kaip, beje, ir kiekvienas zmogus..
Bet vienapusiskai prisitaikyti prie vyro tikrai nesiruosiu.. Jo pastangu turi buti ne maziau nei mano...

Svarbiause pasitiketi ir buti nepakartojamai Niekada tada nesubobesi

pritariu Amadinai - visai nereikia tik pagimdžius stengtis būti supermama, superžmona, supermeiluže ir dar super namų šeimininke - taip ir iš proto išeiti galima. Aš nešneku apie kraštutinumus - riebius plaukus ar šnekėjimą tik apie vaiko kakius ar sysius, bet juk NORMALU, kad vyras mato ir pavargusią, ir nuliūdusią, ir nespėjusią pasidažyt galų gale - jis juk JŪSŲ vyras, nereikia prieš jį stovėt stojkej "smyrno". Vyro pagalba tiek buity, tiek su vaiku, man rodos, yra būtina, tik tada einama link darnos šeimoje, ir rūpesčiai patampa bendri, ir lūkesčiai, ir t.t.

nu va, kas po apendicito su chalatu maklinėja, aš tai su lūžusiu šonkauliu dabar tą patį dariau - irgi niekas nespaudžia, nes liemenuko neužsidėsi, skausmas iškart...
o iš kitos pusės - jei po dvylikos metų gyvenimo pirmąsyk įlindau į chalatą, tai gal nieko
ne, bet kokiu atveju - man tai reik nustot zyst ir taisyt savo vyrą visuose kampuose - nes bent man tai yra aukščiausias bobiškumo laipsnis. ir būtent tas laipsnis atsirado susilaukus vaiko, anksčiau nė galvon ką nors panašaus daryt nešaudavo. O čia sėdi namie... sėdi... sėdi.. .dar su lūžusiu šonkauliu, tai nė su vaiku į kiemą neišlįsi, nes nepaneši jo... sėdi... ir zyzi... zyzi... bambi... bambi... š.ds...
visa kita - nė neketinu jam padavinėt kokių įrankių, juolab jis mane ir nudobtų turbūt už tokius mėginimus. Ir taip pernelyg stengiuosi jam pagelbėt, o jis to nekenčia - natūralu, nes taip aš jį tarsi globoju ir rodau, kad jis niekam tikęs.
dar kažką norėjau pasakyt, bet pritrūko smegenų tai matyt, tiek tos.
Papildyta:
prisiminiau, ką norėjau parašyt. moteriai nesubobėt po vaiko gimdymo padeda vyras, manau. o maniškis elgiasi priešingai - aš jau dantis sukandus nebambu, nebambu dieną dvi, o tada jis pats mane išprovokuoja, įžeidžia, išsišaipo, tada sako, kad aš turėjau juoktis iš to, kad jis iš manęs išsityčiojo - nu žodžiu... nu ir vėl pradedu zyst...
niekad nebūna kaltas vienas
nu taip, taip, žinau, jis aiškina, kad jis toks nuo vaikystės, nepasitikėjo savim, nepasitiki niekuo, tai ir erzinasi. Bet jolki makalki - buvau tokia pati ir gal net dar nedrąsesnė, pati iš to išlipau, nes nenorėjau taip gyvent, taip, buvo periodas paauglystėj, kai kandžiojau aplinkinius, bet tai jis baigėsi, priešingai esu dabar labai geranoriška... O pas jį kuo toliau, tuo bjaurumas progresuoja
Tai sakau, kartais pasistengiu būt moteriška, gerutė, švelnutė - bet kai ana pusė stengiasi paverst mane furija ir puikiai pažįsta ir puikiai žino kaip tai daryt, tai kartais galvoju, ar ne beprotybė kad ir vardan vaiko viską nuryt ir į senatvę užsidirbt kokį infarkčiuką nuo visko laikymo savyje? Kelmas žino...
O iš vaiko atimt tėvą ir išsiskirt - nu irgi absurdas. Nesimušam, negeriam, tėvas vaiku rūpinasi absoliučiai nerealiai, kiek pašneku ir matau drauges...
Tai taip ir gyvenam - bambanti boba su nerealiu angeliuku, kuris gi visąlaik nori tik pajuokauti
Bet tikrai žinau receptą - reik pamilt save. Tik kaip tai padaryt, kai iš tavęs pastoviai ant ribos tyčiojasi - va kur klausimas...

kaip tik norejau rasyt, kad musu subobejime kalti vyrai, o stripulis papildyma atsiunte dbr galvoju gal is tikro cia nesubobejimas o kazkokia krize...tai lyg pirmas laiptelis isprotejimo link, tik dauguma nespeja isprotet nes vaikas paauga ir gyvenimas sugrizta
o vyrai tai ka... buna ir mane manasis paerzina, tada ir as zinau jo skaudzias vietas
o siaip tikrai nereikia atimti tevo is vaiko. mano nuomone kad tikra meile auga santuokoje, na ji su laiku ateina, o vaiku gimimas tai viena is seimos kriziu, kita bus kai vaikai uzaugs ir iseis... kaip isgyvensim sita subobejima tai gali atsiliept tolesniems santykiams.
stripuli, laikykis, tavo mazyte jau nebe tokia mazyte! va man dar.....

Bet moteru bambejimas yra peilis geriems tarpusavio santykiams. Kai as vyrui pradedu bambeti, is karto jauciasi, kaip santykiai tieisog akyse blogeja. Bet taip kartais sunku yra nebambeti, man reikia stengtis ir stengiuosi. Noriu geru santykiu seimoje..
As dziaugiuosi, kad nemegstu vaikscioti su chalatu, bet namuose ypatingai nesipuosiu, nesidazau, nebent einam i lauka, kartais ir galva buna neplauta, tiesiog nebeplaunu jos kiekviena diena .
O svarbiausia is ties yra myleti save, nes jeigu saves nemylesi, nemokesi myleti ir kitu.
O isvaizda budama su vaiku rupinuosi. Kai nuotraukose pamatau baisia boba, tai is karto begu i kirpykla ,juk svarbu, kad graziose vaiko nuotraukose ir mama butu grazi, bent jau sau patiktu, man tai svarbu.

nesubobeti gimus vaikeliui, yra sunku, mat laiko sau lieka nebe tiek daug. taciau gimus sunui, vyras pasiieme atostogas, tad pirma menesi galejau miegoti naktimis, rupintis savimi, prisiziureti, vazinet i ivairias proceduras kad kuo greiciau vel pasijausciau savimi- masazai tiesiog nuostabus dalykas ! vyrus sugrizus i darba, pasidare vaje vaje viskas kaip sudetinga..- namus susitvarkyt, valgyt pasidaryt, vaikeliui pampersus keist, misinukus ruost, skalbinius skalbt.. kur ten ir rasi laiko pasidazyt ar moteriska zurnala paskaityt sau ramaiai. supratau kad atsiranda buitis, kuria mane pradeda slegti ir kazi kiek sitaip tempsiu. vis dazniau pradedavau bambeti, buvau nepatenkinta. tad pasiiemem aukle, kai sunui buvo apie 3men. ir namu tvarkytoja. nuo tada vel galejau grizti i normalu gyvenima, pasiajusti moterimi, buti pasitempusia ir nenuobodi. pradejau uzsiimineti sau patinkancia veikla, su vyru pradejome lankyti sokiu pamokas, kas labai suartino, prablaske o namuose ir vel atsirado ramybe dabar sunui jau 5 metukai

Oi nekreipkite demesio Geriausei buti optimistu

VISKUOM SUTINKU SU JUMIS

Ziurekite saule sendiena sviecia Pasisukuojam apsirengem ir i lauka su vaiku Nepamirstam pas MB paprasyti pinigu nes eisim shopintis Pirmyn ir pamatysite kaip diena bus mielesne O MB tegu bumba ir sako ka nori juk tam ir duotas jiems liezuvis Lakstyngala negali neciulbeti

Diskutuoti ir zysti galima ,be perstojo ,bet juk reike veikti Pradedam

Dar labai zinau gera buda nuotaikai pakelti: greitai atsikelus is lovos begi prie veidrodzio ir nusisypsai, ir gera nuotaika garantuota visai dienai. O jeigu kartais vel uzplus keistos mintys, vel mars greitai prie veidrodzio ir nusisypsai, tai padeda, pabandykite. Sypsotis reikia stenktis kuo nuosirdziau, kad suveiktu

kiekvienai savo - man nebūtų priimtina savo vaik palikti svetimam žmogui tokį mažą.





matau, kad mūsų vyrai ir šeimos visiškai skirtingos - pas jus tipiška patriarchalinė santvarka - pas MB prašyti pinigų, o jis bamba, kad išlaidaujat...

laukianti 29- aukle ne is skelbimo radome, o patikima, daug metu pazistama moteri tod pasitikejau ja pilnai. ir darbar nieko nekeisciau. planuose antras vaikelis, tik dabar pagalbininke noreciau imt nuo pirmuju dienu. reikia laiko skriti ir sau, saves palepinimui, pasigrazinimui, net ir draugems, bei kitokiems malonumams, prasiblaskymui o visa tai labai sunku padaryti atsiradus vaikeliui, gvenimas smarkiai pasikeicia, o kad nebutu streso, namuose tvyrotu ramybe, vienintele iseitis kuria maciau- aukle