Senovės baltų tikėjimas

1. Na vis tik rėmėsi kažkuo, antraip nebūtų net minėjęs tokios tautos.

2. TV nežiūriu, todėl ji neformuoja mano asmeninės nuomonės.

3. Aš gimiau ir užaugau sovietinėje aplinkoje. Tai pagal jūsų teiginius, juokinga užaugus "prie ruso" kalbėti lietuviškai?
Baltų istorija siekia daugiau kaip 10 tūkst. metų. Katalikybė mūsų kraštuose skaičiuoja "tik" apie 600 metų, tai yra labai mažai. Jei kažkas kažkada primetė savo pasaulėžiūrą (mes jos nepasirinkome laisva valia), tai nereiškia, kad mes turime atsisakyti savo baltiško tapatumo ir tapti suniveliuotomis Vatikano avelėmis.

1. matomai nesate su tuo susipažinusi
2. juokinga neigti tai, kas esi ir ką jauti.
Mane pvz. pakrikštyjo ne mano noru, buvau per maža, kad galėčiau pasakyti "ačiū, nenoriu". Ir dabar dauguma krikštyjami dėl mados, nors bažnyčią aplanko tik du kartus savo gyvenime.

Tai norit pasakyt, kad Jusu niekas kitas nesupo tik sovietine aplinka? Negirdejot lietuviskos snekos? Girdejot, todel ir kalbat lietuviskai.
O stai baltu kultura yra atitolusi nuo musu suvokimo ir samones. Mes neuzaugome tokioje aplinkoje ir nebegyvename taip ryskiai pagal gamtos cikla. Daugelis baltiskuju paprociu mums net nera zinomi ir isaiskinti. To padaryti labai tiksliai net neimanoma. Tai tas pat, kas spresti apie senoves zmoniu apranga is to, kas randama anu laiku kapinynuose. Argi musu pilieciai vaiksto apsirenge taip kaip laidojami? Kad nelabai. Tad tiketina, kad nemazai duomenu apie baltu tikejima ir kultura yra klaidingi.
O Siaip man jokio skirtumo i ka jus tikesit. Tiesiog garsiai svarstau

Papildyta:


Nera skirtumo kiek kartu ir kur vaikstai. Tikejimas visuomet yra sirdyje

Kartkartėmus užsuku į šią temą paskaitinėti. Diskusija gan įdomi, Tik vat man šiektiek užkliuvo paryškintas dalis (tik neįsižeiskit )

Tai vat - ar jūs tikra iesate tikra, kad labai daug papročių neišlikę iki mūsų dienų? Jei geriau pasidomėtumėte, pamatytumėte, kad dauguma krikščioniškų švenčių yra labai jau pritrauktos prie baltiškųjų tradicijų. pvz:

1.kalėdos. įrodyta kad kristus gimęs vasarą (yra net kalendoriuje spalį ar tai lapkritį Marijos pastojimo dienos šventė). Tai kokio velnio švenčiam gruodžio 24? Pati kūčių vakarienė: dedam 12 arba 9 patiekalus tikrai ne dėl apaštalų skaičiaus - atėję iš daug seniau. Plius pats pavadinimas kūčia kilęs nuo valgio pavadinimo. dar visi burtai, šieno dėjimas po staltiese, maisto nenukraustymas per naktį ir palikimas pasisotinti vėlėms. Tuščios lėkštutės padėjimas nesenai išėjusiems iš šio pasaulio giminės nariams. Plius sėdimas vakare sužibus pirmai žvaigždei, po pirties ir t.t. Tai tikrai nėra krikščioniškos tradicijos.
2. velykos. kristus buvo nukryžiuotas tam tikrą dieną - tia kodėl mes kasmet vis kita data švenčiam velykas? Ir visos velykų tradicijos - margučių dažymas (tarp kitko spalvos, raštai - irgi savo reikšmes turi). Visi supimaisi supynėmis, velykavimas ir t.t.
3. Visos kitos "religinės" šventės - tikrai dauguma pritrauktos prie tų pačių datų kaip ir buvo baltiškosios. Tik pervardintos kiek: žolinė - ta pati žemynos garbinimo šventė; grabnyčios (atrodo taip) - perkūno diena (lyg ir galiu maišyt su agotos, nes jos labai artimu metu būna); agotos - gabijos garb šventė; tai ppat ir kitos, mažiau žinomos.
4. Su religija kaip ir nesusijusios šventės, bet lietuvių ir aplinkinių tautų švenčiamos. Vėlinės, užgavėnės, Joninės. Irgi daug iki krikščioniškų tradicijų.


O dar je iįvertinsim tautosaką, pažiūrėsim kaip gyveno mūsų proseneliai, ir seneliai (dauguma). Tai pamatysim kad tikrai tos tradicijos nėra jau tokios pamirštos ir svetimos. Tiesiog ne visada mes sugebam atskirti tokius dalykus. O ir paskutinius kokius 50-100 metų visas pasaulis laabai sparčiai keičiasi bei blobalėja

pasisiutus, labai gražiai Jūs viską paaiškinot Žmonės tiesiog nesigilina į kai kurias iš tėvų ir senelių paveldėtas tradicijas, nežino jų prasmės. Kad ir pvz. pats paprasčiausias žvakės uždegimas - mūsų protėviams ugnis buvo šventa, todėl ir dabar žvakę uždegam ypatingomis progomis, viskas čia yra susiję. Arba puošiame Kalėdoms eglutę- tai irgi medžio pagarbinimas prieš Saulės sugrįžimo laikotarpį.
plačiau čia galima paskaityti

Prieš savaitę teko dalyvauti vienoje mokyklinėje įstaigoje surengtame Advento vakare. Jo tema buvo Advento tradicijos, papročiai, burtai, giesmės. Vaikai ir mokytojos tikrai nuostabių dalykų papasakojo, parodė, sukūrė šiltą vakaro aplinką. Tačiau viską sugadino salėje sėdėjęs kunigas. Renginio gale išėjo į sceną, ir visus pribloškė sakydamas, kad Kalėdos yra ne Saulės sugrįžimo šventė, o Kristaus gimtadienis, ir kad mums, kaip doriems krikščionims būtų laikas atsisakyti tų visų tamsių papročių, burtų ir tikėjimų, jam atseit buvo gėda jų klausytis Vienai mokytojai paklausus, kodėl Kristaus gimtadienis švenčiamas per Kalėdas, nors tai nėra tikroji jo gimimo diena, kunigas atsakė, kad bažnyčia šventes sudėliojo pagal pagoniškas šventes, nes taip tamsiesiems pagoniams buvo lengviau suprasti ir priprasti prie naujų mokymų .

Bet kaip galima pamiršti tai, kas esame, ko mus mokė protėviai, kuo didžiuojamės? Mūsų tauta tuo ir skiriasi nuo kitų Europos tautų, kad esame dar vis išlaikę savo tapatumą. Aš kaip mama, esu atsakinga, visą tai perduoti savo vaikams.

Cia yra tikroji religija, susijusi su gamta, jos virsmais, zemdirbystes tradicijomis, kultura(juk lietuviai yra zemdirbiu tauta) o ne invazine krikscionybe, primetusi daugeli svetimu tradiciju, suvokimu... net luosinanti zmoniu protus.

Tai kad tiesiog parašiau tai ką žinau (tiksliau bendresnius daugumai žinomus dalykus ). Nes kiek senelis yra pasakojęs visokių istorijų ko dar laikydavosi mano proseneliai iš tų senųjų tradicijų kasdienėje veikloje. Bet čia jau individuali patirtis, kurią mažai jau kas ir težino. Galų gale mano seneliai visgi dar kaime gyveno, o yra gi nemažai žmonių, kurių seneliai gyveno mieste, o ten jau ir kitos tradicijos buvo, nes visgi baltiškoji kultūra yra tikrai labai susijusi su žemdirbyste
O dėl tokio kunigo pareiškimo Ir artik tas kunigas nebuvo vyresnio amžiaus? nes jaunesni paprastai tolerantiškiau žiūri į visa tai. Nors visokių ir yra

p.s.: aš pati irgi nemažai propaguoju tų tradicijų, nors ir bažnyčioje lankausi. Nes realiai Dievas yra vienas, nesvarbu kokiu būdu mes jį priimsim ir vadinsim

1. Pasisiutus, o ar negalėtumėt papasakoti senelio istorijų, labai įdomu būtų išgirsti... gal ką prisimintų ir kiti iš savo vaikystės tolių...
Mano visi seneliai irgi kilę iš kaimo, nors patyrė sovietmečio baisybes, bet vis tiek iki pat mirties išliko gamtos vaikais, jiems didžiausia vertybė buvo ne pinigai, o žemė. Pati save atsimenu, kad vaikystėje, lakstydama pas senelius vienkiemyje kalbėdavaus mintyse su ošiančiais medžiais... Ir po šiai dienai didžiausia žaizda širdyje, kad tą senelių vienkiemį valdžia "numelioravo", atvažiavo traktorius ir sulygino viską, tiek savom rankom statytus trobesius, tiek prosenelių sodintus medžius... Įsivaizduoju, kaip turėjo jaustis seneliai....

2. Va ir mane nustebino, kas tas kunigėlis nebuvo senas, na grubiai sakant daugiau 40 neduočiau...

tai kad nieko ypatingo, o ir daug primiršus, nes vaikystėje pasakota.

Bet tokie labiau išlikę atmintyje. Tai pvz kepant duoną visada paskutinį gabaliuką (pagranduką vadinamą) atiduodavo šunims (nes kažkaip tikėta, kad nuo blogio saugo ar pan.). Taip pat duoną visada laikydavo vienoje vietoje, ir ten nieko kito nedėdavo. Riekdavo irgi su peiliu kurio niekam daugiau nenaudodavo. Taip pat niekada neišmesdavo duonos trupinių, gabaliukų ir t.t. - o atiduodavo paukščiams ir t.t. (nes duona laikyta šventa). Bet čia bent jau man kol nesigilini giliau, atrodo tiesiog įpročiai ir tiek.

Tokios tradicjos kaip pasninkas ir t.t. irgi buvo labai gyvos. Ir ne taip kaip dabar - kad mėsos tik penktad nevalgo. Pasakojo kad mėsą vartodavo tik sunkių darbų metu (sėja, šienapjūtė ir t.t.), o kitu laiku, ypač žiemą - mažiau maitindavosi, daugiau laiko skirdavo dvasiniams reikalams.

Dar ką žinau tai pašventintą duoną laikydavo namie (nors čia ne tik proseneliai, bet ir seneliai vis dar laiko, o ir aš dabar taip pat elgiuosiu ). Svarbiausioj vietoj prie šventųjų paveikslų laikydavo šventintas žvakes, žolinių metu pašventintą ir sudžiovintą puokštelę, verbą ir t.t.
dar pasakojo kad verbą visada senųjų metų sudegindavo, bet niekada neišmesdavo. O ir šiaip tas požiūris į gamtą, į gyvūną - kad reikia tausoti, mylėti ir t.t. O ne tik naudą sau imti...

Labai gražios tradicijos buvo kalėdų, velykų, vėlinių šventimo. Bet čia daugumai manau žinoma. Va ir po šiai dienai - kalėdų rytą močiutė nurinktą šieną nuo kūčių stalo atiduoda gyvuliams suėsti - kad sveiki būtų. O ir kūčių sėsdavom valgyt tik po pirties, ir po vakarinės (berods) - žvaigždės pasirodymo. O jei apsiniaukę būdavo, tia tiesiog pagal laikrodį (nes visteik pan tai žinomas laikas). Velykų rytą tai visus trobesius apeina ir pašventina. Ir namo parsineša švesto vandens ir ugnies (degtukų). Bet man tia atrodo kad dauguma taip daro, tai nieko čia naujo ir neparašiau

O išgyventi irgi daug teko seneliams. Ir karą, ir poto nepriteklius visokius. O ir senelio tėviškės nebelikę Buvo pamenu mane mažytę nusivežęs - aprodė, papsakojo, bet net pamatų nebuvo. Tik pieva ir miškas. Viskas...

Mastanciam zmogui neimanoma nieko primesti

Gamta gerai

Kitos merginos atleiskit, patingejau visas litanijas skaityti. Nesupratau kam kazka irodineti, jeigu jauti, kad tai teisinga ir gerai.
Visoms gerio ir dvasines ramybes.

Aš suprantu, kad jau niekada nebebus taip, kaip buvo, bet iš senovės yra tiek daug gražių dalykų, kuriuos labai gerbiu ir stengiuosi pati juos suprasti ir šeimoje įdiegti.

Nu ir surašėt . Esat iš to tipo žmonių, kurie viską žino
Iš tikrųjų nenoriu griauti jūsų pasirinkimų (pagonybėje nėra vieno Dievo, bet dievai, todėl tikrai tai ne tas pats tikėjimas), tik negražu, kad per savo "žinojimą" meluojat ir klaidinat.
Krikščionybės švenčių kalendorius ne ką blogiau sudarytas, nei gyvenančių pagal mėnulio ar saulės kalendorius. Pvz. švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo diena - XII 8, o Gimimo - IX 8 (po 9 mėn.). Apreiškimo Švč. M.Marijai kovo 25 d., Kristaus gimimas - XII 25 (po 9 mėn.). Yra kilnojamos ir nekilnojamos šventės - Kalėdos nekilnojamos, o Velykos kilnojamos. Taip, ir iki Kristaus buvo švenčiamos šventės, daliai krikščioniškų parinktas tas pats laikas. Kaip ir bažnyčios statytos pagonių šventyklų vietose. Na ir kas? Ką tai įrodo? Čia tiesiog tikėjimo dalykas (tiki arba ne), o ne iš anksto įsitikinusių viską žinančių "įrodinėjimai", ale viską žinau, nes mano senelis duonos gabaliukais šunis šerdavo. Jūs bent dešimtadalį perduokit tų papročių savo vaikams ir bus jau tam tikros tradicijos laikymasis. Kiekviena karta kuria savo prietarus, keičia tradicijas ir modifikuoja nereglamentuotus papročius. O spręsti apie senovės tikėjimą iš bobučių pasakojimų - tai kaip iš tirščių burti