QUOTE(Kitoksas @ 2012 09 21, 11:50)
Sveiki. Parašysiu trumpai, bet, tikiuos, aiškiai.
Esu vedęs, biseksualus vyras. Pirmas mano kontaktas buvo su vyru. Po to sutikau savo būsimą žmoną, ją pamilau, susituokėme, su ja jau daug metų gyvename kartu ir kuo toliau, tuo labiau ją myliu. Santykių su vyrais yra buvę nedaug, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad apie tai nepagalvoju dar ir dabar. Kodėl rašau? Todėl, kad tie, kurie neturi daug gyvenimiškos patirties ar informacijos tais klausimais, žinotų, kad negalima į gyvenimą žiūrėti pagal bendras klišes, negalima visus žmones vertinti pagal vieną bendrą "klišę" ar gyvenimišką pavyzdį. Taip, dauguma gėjų ar biseksualų yra moteriški, bet yra ir tokių, kurie iš išvaizdos yra vyriškesni už pačius didžiausius heteroseksualus. Patikėkit, žinau, ką sakau. Ir tokie nebėgioja po pievas, susikibę už rankučių drugelių negaudo. Taip, manau, kad yra tokių, kurie vedė tik dėl to, kad pritaptų visuomenėje, bet yra ir tokių, kurie gyvena su mylimomis žmonomis, bet juos traukia dar ir vyriškoji pusė. Esu išsilavinęs, pakankamai pasiturintis žmogus, turintis autoritetą aplinkinkinių tarpe, mylintis savo žmona ir sūnus, kurių, tikiuos, netrauks vyriškoji pusė ir kuriuos taip ir auklėju. O dabar, jei kam bus lengviau - varykit ant manęs, koks aš esu iškrypėlis, kad esu KITOKS nei didžioji dauguma.
Nei Jūs iškrypėlis nei ką. Nei aš nei Jūs augdami nepadarėm nieko, jog tapti tokiais ar kitokiais... bent jau aš nepamenu, jog augdama būčiau save kažkaip specialiai orientavusi gink dieve netapt ružavu, žydru ar kokiu geltonu. Čia visiškai nevaldomi dalykai. Tiesiog augi ir palaipsniui imi save pažinti, koks tu.
Niekada specialiai nesidomėjau homo ar bi orientacijos pasireiškimu, bet ne perseniausiai ėmiau gilintis į įvairius gyvenimo fenomenus ir aptikau B. Hellinger. Jis save vadina fenomenologu. Dirba naudodamas šeimos sustatymo sistemą. Trumpai apie ją: mes gimėme ir visą likusį mūsų gyvenimą priklausome mūsų šeimos klanui. Tai kažkas panašaus į matricą. Ją sudaro tėvai, seneliai, tetos, dėdes, vaikai. Į ją taip pat įeina ir kažkada jai priklausę, bet gal mirę, o gal neteisėtai išstumti asmentys pvz. tėvo ar mamos sužadėtiniai, kuriuos jie žadėjo vesti, bet nebevedė...gimdymo metu mirusios moterys, jų vaikai, dar kūdikiais mirę broliukai ar sesutės ir pan. Tokią matricą veikia giminės sąžinės dėsnis, kuris nusako - niekas negali būti užmirshtas ir niekas negali būti išstumtas. Jei taip įvyksta, tai giminės sąžinė atstato teisingumą ir primena apie užmirštąjį tuom, jog kažkuriam iš gyvų matricos atstovų perkeliams užmirštojo likimas / emocijos / jausmai. Įvyksta taip vadinamas persipynimas... Tai va... per ilgalaikę savo praktiką, jis pastebėjo, jog daugeliui homoseksualią orientaciją turinčių vyrų likimas buvo "primestas" užkrautas jiems ant pečių matricai siekiant atstatyti teisingumą.
Kokie giminės istorijos scenarijai galėjo tai sąlygoti... Tarkim vyriškis mylėjo merginą ir ruošėsi ją vesti.. buvo susižiedavęs (gal net turėjo lytinius santykius su ja.. kaip žinia tokiais atvejais sutuokia dangus).. bet tada staiga pasimaišė kita ir vyras metą sužadėtinę ir veda kitą. Kokius jausmus išgyvena mesta sužadėtinė? baisius...Ji beje skaitosi pirmoji to vyro žmona ir yra viršesnė už aktualiają, bet matricos atžvilgiu - ji išstumta iš šeimos. Giminės sąžinė, siekdama atstatyti pusiausvyrai ir teisingumui jos likimą ir jausmus perkels ant toje poroje gimusių vaikų...kai tokioje šeimoje negimsta nė viena mergaitė - moteriški jausmai ir likimas yra perkeliami ant sūnaus ar sūnų. Čia vienas iš pagrindinių B.Hellingerio paaishkinimų, kaip atsiranda homoseksualus žmonės.. jis tai praktiškai nustato šeimos sustatymo seanso metu. Jei tarkim pirmagimė būtų mergaitė... ji perimtų mestos sužadėtinės jusmus ir tiesiog nekestų savo tėvo..
Va kaip tik dėl to praktiškai visos religijos reikalauja, jog žmonės iki vedybų neturėtų jokių lytinių santykių ir vestų / tekėtų tik vieną kartą gyvenime...Čia paties žmogaus labui... jo ir jo šeimos laimei...