QUOTE(Medinis @ 2009 06 12, 19:57)
Aš tikiu. Tikrai tikiu. Bet aš vyras.
Jūsų vyriškumas, būtent šiuo atveju, neturi didelės reikšmės. Bent aš jos niekaip negaliu apčiuopti. Reikšmės turi jūsų asmenybė. Gebėjimai. Norai. Pojūčiai.
Aš būsiu atvira. Šiemet mane užklupo dvi ligos, kurios buvo man gyvybiškai pavojingos. Abi gydžiausi be antibiotikų ir praktiškai be cheminių vaistų. Vis labiau pagalvoju apie tai, ko nežinau, bet ko gera, jaučiu. Savo šių metų ligas liaudiškom priemonėm gydžiau vejama nevilties, nes prieš tai buvę gydymo būdai jau buvo visapusiškai išbandyti. Jau ir prieš tai pamąstydavau, kodėl epidemijos metu kai kas suserga, o kai kas ne... Man poliklinikose (kur yra sergančiųjų susibūrimai) tenka lankytis dažnai. Bet gripas mane aplankė tik šiemet... Kitais kartais jis mane aplenkdavo. Gal liga aplanko tuomet, kai jos apsilankymui yra terpė.
Kažkada rijau ir žarną. Negaliu pasakyt ar dabar to nedaryčiau. Viskas priklauso nuo daugelio dalykų, su kuriais susiduriu kai aplanko liga. Aš savęs klausiu: "ar tai yra gyvybinės indikacijos?" Tariuosi su savimi. Tam reikia laiko ir dėmesingumo. Jei gyvybinės, ko gera, imčiausi ir kraštutinių priemonių. Vaistų, kitokių gydymo priemonių...