Vaiko ožiukai

jums taip pasakė po konkretaus jūsų posto.

nors pradžioj lyg ir rodėte norą pabandyt kažką keist į pozityvesnę pusę
tos kas jums draugiškai patarė, kažkiek nusivylė.

Tavo įkvėpta nusprendžiau pasitikrinti savo norėjimo pasirodyt protinga ir tokia nebuvimo lygį

Pirmiausia šiek tiek padirbėjau prie savo magistrinio darbo, kurio tema glaudžiai susijusi su vaikų teisėm. Prisiminiau, kad esu rašiusi ne vieną straipsnį spaudai šia tema Žvilgtelėjau į knygų sekciją, kurioje nemaža lentyna yra skirta vaikų psichologijos knygoms. Visos iki vienos perskaitytos ir kartais dar dabar atsiverčiamos, kai reikia prisiminti kažką konkretaus. Prisiminiau, kad auginu labai šaunų vaiką, kurį be galo myliu, ir, nors tikrai buvo momentų, kai atrodė, jog nebesusitvarkau, nė karto nesu jam sudavusi. Kad būti mama mokiausi kaip ir bet kurios kitos specialybės, ir dabar dar mokausi. Kad, sugebėjusi tinkamai įvertinti savo patirtį ir asmenines problemas, vis dėlto daugiau ar mažiau sugebu nepaversti savo vaiko jų auka.

Tada žvilgtelėjau į Tavo ir "palaikymo komandos" postus - padrikus rėksmingus emocijų kratinius be lietuviškų raidžių ir skyrybos ženklų, kur rišlumo ir aiškumo - nulis, o gramatinių klaidų - daugybė

Ir nusprendžiau, kad mano durnumas tęsti šios diskusijos nebeleidžia.

Jau jūs atleiskit, bet mes gal kaip nors jau pačios išmoksim muštis


O kur ta riba, kai yra reikalas ir jo nėra? Jums gal bus reikalas pastoviai, o man atrodys, kad niekada. Kuri teisi?

Beje, aš mylimuke

jus berods jau atsisveikinote sioje temoje pora postu atgal. Manyciau, jums pirmiausia reikia ismokti bendrauti. O i kitu gyvenima niekas nesikisa, si tema skirta diskusijoms apie vaiko ozius ir kaip su jais kovoti. Sakyciau, dauguma postu tai ir atitinka, bet kai kurios personos kazkodel megsta asmeniskumus.

Na kam taip primityviai? Vaikas savaip daro, bet pavyzdys-jūsų.
Sakot mušimas veiksmingas? Na, taip, vaikas bijo ir daugiau taip nesielgia, bet ar tai reiškia, kad jis supranta, ką daro ne taip, ar gerbia jus? Nemanau.

[quote=mylimuke,2009 05 20, 20:30]
Tai tik prielaida, tikimybė.

O kodėl manot, kad su vyresniu galėsit kalbėtis ir susikalbėti? Juk jis bus įpratęs klausyti tik diržo.


nu is kur zmoniu toks tamsumas,ju kas diena niekas nemusa ,nedauzo,juk pakanka viena karta suduoti ir net zyme nelieka nuo to dirzelio ,kiekvienas augina kaip jiems priimtina,jus nebarat nemusat ir kakuciais tepliojates ,jei jums taip gerai tai ir aukit sveikuciai ,na man pvz nepatinka kakuciu valyti nuo kilimu ir baldu ,as geriau tuo momentu iseisiu i lauka su vaiku,todel stengiausi kad nebutu tokio zaidimo,man geda kai vaikas griuna ant zemes jei jo noru nepildau ,krito viena ir paskutini karta ,buvo paimta rykstele ir tada neatsisikele o pasoko nuo zemes,ir toliau auklesiu taip, kad nebutu geda iseiti i parduotuve ar i miesta ,ir busiu tikra kad man vaikas gedos nepadarys

Labas rytas, visoms
Perskaičiau visą temą... Kadangi visoms aktualu kai elgtis vienokiu ar kitokiu atveju su vaikais parašysiu savo pastebėjimus ir patarimus. Gal kažkam padės...
Pirmiausiai, ką visi TĖVAI

o is kur jusu toks tamsumas, kad jei vaiko nemusi, jis krenta ant zemes? kad jei nemusi, reiskia vaiko elgesys toks, kad geda iseiti i zmones?

jis gavo tada kai krito,ir dar pasikartoju ,profilaktiskai niekas nemusa ,gavo viena karta ir daugiau to nereikia daryti

aciu jums uz patarimus bet as pasitraukiu is sios diskusijos nes pakankamai pasisakiau,jus turit savo as savo nuomone ir viskas tuo pasakyta.sekmes jums auklejant vaikus savais metodais
Papildyta:

jau atsisveikinau gali nebepergyvent,betdrauti as moku,o jums palinkesiu truputi draugiskumo ir maziau pamokslauti kitoms

Kažką netaip paspaudžiau, atsiprašau

Labas rytas, visoms
Perskaičiau visą temą... Kadangi visoms aktualu kai elgtis vienokiu ar kitokiu atveju su vaikais parašysiu savo pastebėjimus ir patarimus. Gal kažkam padės...
Pirmiausiai, ką visi TĖVAI turėtų turėti labai labai daug - tai KANTRYBĖS ir SUPRATIMO. Ir laikytis NUOSEKLUMO.
Ožiuodamiesi vaikai parodo, kad jiems trūksta dėmesio, kad tėvai atitolo nuo jo. Suprantu, kad mamos praleidžia didesnę dalį laiko su vaikais nei kiti šeimos nariai. Be to, jos turi pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir likusiais dalykais: valgiu, skalbimu, pirkiniais ir visiais kitais kasdieniais su buitimi susijusiais reikalais. Kitais sakant, bėga, skuba, visais rūpinasi,nuvargsta, o sau laiko ir nebelieka. Na, neišskalbsit Jūs šiandien rūbų, ar nesutvarkysit kambarių, nes norit knygą paskaityt, kol vaikas miega... Ir ką? Kas nors baisaus nutiks? Susitvarkysit kitą diena, arba kai vaikas atsikels, kartu padirbėsit. Svarbiau, kad Jūs galėsit laiko skirti nors šiek tiek sau, kada galėsit"perjungti mygtuką" iš mamos programos į moters. Patikėkit, nors 10 minučių, kai gali būti pati su savim, niekieno netrukdoma, labai daug duoda...
Kai kurios mamos rašė, kad neverta 1m. ar 3 m. vaikui aiškinti, nes jis nesupras. Supras ir dar kaip supras, jei tik turėsit kantrybės su juo kalbėtis. Ir kalbėsit kuo trumpesniais sakiniais ar tik kelis žodžius pasakydama ir juos iliustruodama veiksmais, priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Kitas dalykas - mamos per dažnai kartoja žodį negalima Kuo rečiau jį kartosis, tuo bus geriau ir Jums ir vaikui. Žodis negalima turibūti naudojamas tik tada, kai TIKRAI negalima.Ir būtinai paaiškinama, kas nutiks, jei vaikas nepaklausys. Pvz, vaikas kišo pirštus prie karšto puodo. Pasakiau: negalima, nes pirštukui skaudės. Neklausė, vis tiek kišo. Dar kartą pasakiau - negalima, skaudės. Neklausė. Leidau prikišti ir nusideginti(neskaudžiai, nes pats iškart atitraukė). Per tokius jo bandymus, sūnus įsitikino, kad mama sako negalima, kai tikrai kas nors bus negerai: skaudės, nukris, sušlaps.
Kita vertus, savo vaikui leidžiu pakankamai daug ta prasme, kad visuomet stengiuosi jį įtraukti į kažkokią veiklą. Jei vyras ką nors dirba, sūnus jam paduoda įrankius, padeda palaikyti. Jei plauna mašiną, leidžia vaikui pavairuoti, bet liepia nusiauti batukus, paaiškindamas, kad bus purvina sėdynė. Jei aš ruošiu valgį, sūnui leidžiu nuplauti daržoves, jas supjaustyti, padengti stalą, viską darydama kartu su juo. Skalbiam rūbus, sūnusa atneša skalbinius ir man ar vyrui paduoda juos išdžiaustyti... Daugybę pavyzdžių galėčiau prirašyti...
Dar vienas pastebėjimas, kad mamos, elgiasi su vaikas nenusekliai ir nelogiškai, jei galima taip pavadinti. Pvz. situacija. Jūs žiūrite susidomėjusi filmą, į jį visa tiesiog įsigyvenus, laukiat kaip čia viskas baigsis. Ir staiga vyras pašaukia jus, ateik, važiuojam į parduotuvę. Nemanau, kad būsit patenkinta ir tikrai pagalvosit, negi vyras negalėjo palaukt dar pusvalandį, niekur ta parduotuvė nepabėgs ir panašiai... Taip ir vaikai, jie kažkuo susidomėjo, įsitraukė į kokį nors žaidimą, ateinat Jūs ir atitraukiat jį nuo to, kas jam šiuo momentu labai svarbu...
Palinkėsiu mamoms kantrybės, supratingumo ir nuoseklumo. Nepamirškit vaiko teisių, bet pirmiausiai turi būti jo pareigos. Vaiką auginti - tai labai atsakingas darbas, kurio rezultatus anksčiausiai pamatysim tik po 5-7 metų...

Beje, rekomenduoju perskaityti visiems: Daniel Goleman. Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ Šauni knyga, ir labai paprastai parašyta.
Ir dar geri patarimai iš šiandienos Delfi svetainės http://gyvenimas.del...php?id=22222469

skaitant sita diskusija panasu, kad kai kurios mamos tiesiog gedijasi savo vaiku ir bijo apsijuokti pries aplinkinius...