Vaiko ožiukai

Na, ir kodel galvojate, kad as knaisiojausi( knaisiojasi zmones siukslyne).? As, kaip ir visos mamos, skaitau ivairias temas. Ir pastebejau, kad patarimai , kurie man labiausiai istrigo, buvo parasyti Jusu. O ir kaip forumo dalyve, labai jau issiskiriate savo "bendravimo" forma. Tokia persona, kaip Jus, sunku nepastebeti. Tiesiog trykstate pasitikejimu savimi, esate egocentriska. Nepykite, bet manau, kad realiame gyvenime tikrai nesate tokia blizganti. Ir nieko as cia ne interpretuoju. . tai tik mano nuomone...... O temos pervadinti nereikia. Ji ne jum skirta, o vaikams. Ir tikiuosi nebereiks gryst prie sios diskusijos.

Nemanau, kad draudžiama komentuoti tai, kad paviešinta forume.

P.S. Kaip minėjo reniuks, tema ne apie mane, o apie vaikus, tad nematau reikalo apie mane kalbėti.

Va ir mus šiandien buvo ožiukas aplankęs pas močiutę kaime(mažei 1,6metai),tai man naujiena nes anksčiau taip nebuvo .Tai ji nugriuvus verkė ant kilimo aš palikau taip ant pilvo gulinčią ,po pusvalanžio atėjau ir radau vis dar gulinčią bet jau nusiraminusią.Vyresnioji isteriją taip pat parodė kaime 2 metų, kai buvo su močiute,tai vieną kartą per blauzdeles su plona vytele gavo vieną kartą ir dabar jau 7 metų nė karto nereikėjo net bartis.

Tai va matau dvi mamos čia net susipyko dėl vaikų auklėjimo .Na matau abi mažus vaikučius turi ir po vieną.Kaip ir rašiau anksčiau rašiau mano didžioji gavus tik vieną kartą žabos ir tai nuo močiutės (kuri auklėja pagal tarybinius laikus ir pati kai sudavė ašarojo valandą),bet sakau, daugiau niekada nereikėjo žabos ,užtekdavo pasakyti arba parodyti žabytę.Na o mažės ir charakteris kitoks ji labai judri ir jeigu leisiu viską daryti ir tik aiškinsiu atsistojus negalima,negalima tai nepadės.Ir sudominti kažkokiais žaidimais įpykusį vaiką kai jis kratosi ant žemės ,na nežinau ar taip paprastą.

Va ir sakau, kad kiekviena situacija skirtinga. Puikus pavyzdys, viena kart nubaustas vaikas oziuku nebekartojo. Cia noriu pasakyti mamoms, kurios tuoj uzsipuola ir bega isvedzioti apie nerealu smurtavima.

Kodėl jau iš anksto taip nusiteikiat? Jeigu mergytė judri, vadinasi reiks daugiau kantrybės mamai

dabar mane suvalgykit bet as irgi uz rykstele.mes irgi oziukus turim bet dar nebuvo progos ja panaudot.dazniausiai oziai uztinka kai buna aplink zmoniu, o prie kitu akiu musti nenoriu.bet tikiuosi kad kada pavyks ozius isvaryt.

Kodėl?

Labai įdomiai diskutuojat

Gal sudomins štai ši informacija

http://vaikopasaulis...-vaikus-84.html


Sėkmės, Ramunė

Savaitgalį apturėjome ir mes kelis įvykius. Situacija pas mus yra gana sudėtinga, nes mažoji eidama į darželį nuolat serga, tai daugiau kaip 3 dienas per kelis mėnesius ten negalime išbūti, tai visą kitą laiką ja prižiūri močiūtė, kuri gyvena gana toli ir vaikas pas ja paliekamas faktiškai visą darbo savaitę. Taigi galutinis rezultatas yra tas, kaip sako mano mama, kad ji ten dar svečias ir namie jau svečias, taigi dauga kas yra leidžiama. Ji tai labai gerai jaučia ir tikrina kokios yra leistino elgesio ribos. Nutarė mažoji, kad nenori šukotis plaukų, aš ja mėginu sušukoti (po pusvalandžio įkalbinėjimų), o ji klykia ne savo balsu, kad bijo. Kas tikrai yra nesąmonė, nes praėitą dieną šukavomes ir nieko. Taigi, ji klykia, o aš ja šukuoju, kol sušukavau klykimas jau pradėjo pereiti į isteriją, su pasikukčiojimais ir pan. Iš patirties žinau, kad nei davimas per šikną nei kitos prievartos priemonės nelabai veikia, o ir pačiai širdis neleidžia, tik atsiranda ir suvokimas, kad manipuliavimas iki tokio lygio irgi negali būti toleruojamas, todėl išvedžiau ją į kitą kambarį ir palikau ten pasakiusi, kad kai nusiramins galės ateiti. Kas yra smagiausia, kad mūsų atveju šis būdas ganėtinai gerai veikia, nes visi pasikukčiojimai pasibaigė po kelių minučių. Kadangi širdis nerimo nuėjau po kiek laiko pažiūrėti kas darosi ten kambaryje, apsimetusi, kad man ten kažkuo reikia. Taigi panelė išardžiusi kasytes ir išsitraukusi segtukus. Nuraminau vyra pasakiusi, kad tuoj bus antra verkimo serija vėl nuėjau šukoti. Situacija pasikartojo, tik keliamos isterijos nebebuvo tokios klaikios. Greit sušukavusi vėl išėjau iš kambario, pasakiusi analogiškai, kad kai nusiramins galės ateiti. Taigi smagiausia, kad vaikas po kelių minučių atėjo kaip niekur nieko ir taip buvo išspręstas konfliktas.

Kad ir kiek psichologai ar kiti protingi zmones aiskintu, kad negalima vaikui suduoti, visvien visais laikais buvo ir bus tevu, kurie vaikus aukleja dirzu, vytele, zabu ar dar kuom nors. Tiesiog nera imanoma apsviesti visu tevu auklejimo klausimais, ypac jei jie patys nesidomi ir yra isitikine, kad zino, ko jo vaikui reikia.
Papildyta:

o kam vaika per tokias isterijas kankinti, kad butu susukuota?

Savo darbe ir gyvenime vadovaujuosi tokiu principu: jei maksimaliomis pastangomis pasiekiu minimalių rezultatų, vadinasi daug padariau. Ypač kai keičiamas kieno nors požiūris, koreguojamas elgesys.

Vaikai, kurie išmoko rodyti ožiukus, kitokio elgesio išmoks ne taip greitai... Kai kalbame apie elgesio keitimąsi, kalbame apie pusę metų, bent jau keletą mėnesių tai tikrai... Ir tėvai, kurie išmoko suduoti, kai vaikas nepaklūsta, susilaikyti išmoks ne taip jau greitai... Ir atkričiai visada realūs.... Reikia palaikymo, valios, noro ir tikėjimo, kad galiu....