QUOTE(Aphanizomenone @ 2011 03 20, 15:49)
lanke, nors jo mama labai pries lopselius - darzelius yra (kaip ir jus).
tai nezinau, kaip cia tas auginimas po mamos sijonu iki 7 metu. tiesiog ji galvoja, kad vienintele gali tinkamai vaikais pasirupinti. nesvarbu ar jie mazi, ar suauge. kuo vaikai anksciau tampa savarankiskesni, kuo greiciau ismoksta sieti gyvenima ne vien su tevais, mokosi bendrauti su ivairiais zmonemis, susiduria su problemomis tuo jiems gyvenime bus lengviau. juk yra tam tikri amziaus tarpsniai, kada ka zmogus privalo ismokti.
as galvoju taip, as su vaiku gyvensiu duok dieve iki 18 - 19 metu. o visa likusi gyvenima su juo tures gyventi jo/jos antroji puse. tai va vaika reikia uzauginti toki, kad jis butu priimtinas visuomenei, o ne tik mamai ir moketu joje adaptuotis.
tai nezinau, kaip cia tas auginimas po mamos sijonu iki 7 metu. tiesiog ji galvoja, kad vienintele gali tinkamai vaikais pasirupinti. nesvarbu ar jie mazi, ar suauge. kuo vaikai anksciau tampa savarankiskesni, kuo greiciau ismoksta sieti gyvenima ne vien su tevais, mokosi bendrauti su ivairiais zmonemis, susiduria su problemomis tuo jiems gyvenime bus lengviau. juk yra tam tikri amziaus tarpsniai, kada ka zmogus privalo ismokti.
as galvoju taip, as su vaiku gyvensiu duok dieve iki 18 - 19 metu. o visa likusi gyvenima su juo tures gyventi jo/jos antroji puse. tai va vaika reikia uzauginti toki, kad jis butu priimtinas visuomenei, o ne tik mamai ir moketu joje adaptuotis.
Jūsų anytos problemos, manau, nelabai susijusios su daželio lankymu/nelankymu. Matot, ji netgi leido vaiką į darželį. Aš jei ir leisčiau į darželį, tai nuo kokių 4 m., o ne iki 4 m.
Kai kurios moterys turi problemų ir reikalauja iš savo vaikų "meilės", nori, kad jie būtų nuo jų priklausomi, nori būti jų dievinamos. Ir nebūtinai tokios motinos neveda vaiko į daželį, jos gali, kol vaikas mažas ir jam labiausiai reikia motinos, ir nelabai juo rūpintis ir net į daželį vesti, o vat vėliau jau nebenori, kad jis nuo jos atsiskirtų, nori, kad liktų toks pat mažas priklausomas ir jai priklausantis. Vat žinau vieną vyrą, kurio mama savo sūnų visai mažytį buvo numetusi tėvams ir anytai, o paskui, kuo jis didesnis, tuo labiau norėjo kontroliuoti, kai jis buvo paauglys, pasireiškė bandymai manipuliuoti. Kai sūnelis sugalvojo tuoktis, irgi buvo visokių problemų, mamytė visais būdais bandė išlaikyti valdžią. Mano manymu, esmė yra ta, kad motina turi iš tikro mylėti vaiką, o ne norėti būti jo dievinama arba savintis vaiką kaip daiktą. Vaikas, kad ir koks mažas, yra žmogus, jis auga, ir tampa savarankišku, nepriklausomu. Mama turi tai suprasti ir mylėdama vaiką gerbti jį kaip atskirą asmenybę, trokšti, kad jis taptų nepriklausomas ir galėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais. Ji turi padėti jam tokiu tapti. Deja, kai kurios mamos galvoja tik apie save, nori iš vaiko sau naudos ir dar vadina tai "meile".
Aphanizomenone, nesijaudinkit, jei iš tikrųjų mylėsit savo vaiką ir norėsit, kad jis būtų savarankiškas, jis toks ir bus. O ankstyvoje vaikystėje vaikutis nuo mamos dar labai priklausomas, ji turi būti šalia ir išmokyti jį daug dalykų, rodyti meilę ir artumą tiek, kiek jis nori. Aišku, neslopinti vaiko vystymosi, bet ir būti šalia, kai tik vaikas to nori. Tokios mamos kaip jūsų anyta neleidžia vaikui vystytis, ignoruoja jo tikruosius poreikius. Aphanizomenone, tikros meilės ir švelnumo jūsų vaikui tikrai nebus per daug, nebijokite, kad jis užsisėdės po sijonu. Jei jis jausis saugus, nepaliktas mamos, mylimas ir kartu žinos, kad jūs norite, kad jis taptų savarankiškas, skatinate jo vystymąsi, jis tikrai norės suaugti ir taps savarankišku. Tas atvejis, kurio jūs bijote, įvyksta, kai vaikas žino, kad jo mama nenori, kad jis suaugtų, tuomet vaikas, siekdamas mamos meilės, elgiasi taip, kaip ji nori. Jūs teisi, yra gyvenimo tarpsniai ir vaikas turi tapti vis labiau savarankišku, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jums reikia vaiką kaip nors atstumti, kad jis tokiu taptų, ar vesti į darželį. Vaikas gali namie su mama augdamas tapti žymiai savarankiškesnis nei tas darželyje. To pavyzdys yra mano brolis. Jis atsisakė eiti į daželį; kai pradėjo eiti į mokyklą, liepdavo mamai stovėti už durų ir jo laukti, o ta ir stovėdavo.
Mano mama pati sako, kad jis buvo labai jau jos sijono įsikibęs, BET kai jis suaugo, (paauglystėje ir kai suėjo 18 m.), vaizdelis buvo visai kitoks. Jau nuo 16 m. jis gyveno bendrabutyje mokyklos, kurioje mokėsi (nors tėvai gyveno tam pačiam mieste), nuo 20 m. jau save išlaikė ir visai atskirai nuo tėvų gyveno. Ir TIKRAI ne dėl to, kad jį tėvai vijo ar jis su jais nesutarė. Žodžiu, yra labai subrendęs, protingas, rimtas, savarankiškas ir nepriklausomas. Noriu pasakyti, kad mažam 3 m. vaikui dar reikia labai daug mamytės, o 16 m. vaikui jau beveik nebereikia. Kai kurios mamos galvoja, kad 16 m. vaikas dar labai nuo jų priklausomas, kitos galvoja, kad 3 m. vaikas jau pats turi spręsti problemas ir gali be mamos būti. Ir vienos ir kitos klysta. Žinoma, yra nesveika, kai 3 m. vaikui mama neleidžia važiuoti su triratuku, neva jis dar per mažas arba neleidžia pačiam nusiplauti rankų, pabandyti šluoti grindis, bandyti pačiam apsirengti arba elgtis su savo žaislais taip, kaip jam patinka. Bet jei mama nekreipia dėmesio į tai, kad 2 m. vaikas nenori būti paliktas darželyje, pergyvena būdamas be mamos, jei ji galvoja, kad jis pats turi išsiaiškinti santykius su bendraamžiais ir jai nereikia pasakyti, kas blogai, kas gerai, arba paguosti, kai vaikas nuskriaudžiamas, saugoti nuo jį žeidžiančių suaugusiųjų, tai taip pat yra nesveika. Ir, mamos, auginkime vaikus ne visuomenei priimtinus, o jiems patiems; svarbiausia, kad jiems patiems būtų gerai.
Nu, ir prirašiau čia įsijautusi..
