Žirmūnai: darželis-mokykla Ramunėlė

Suprantat, kiekvienų tėvų poreikiai kitokie. Jeigu jums reikia, prašom, keiskit grupę ir t.t. Bet kazkaip grubokai išsireiškėt kitų tėvų atžvilgiu, kad mums tik svarbu, ar vaikas pamaitintas ir viskas. Mano dukra darželį lankyti pradėjo būdama 1,3 metų. Ji prisirišo prie tų pačių draugų, kartais net nori vestis juos namo..Kaip aš galiu į tai nusispjauti ir keisti grupę?? ir po to galvoti, kaip ji ten pritaps, ar jai ten bus taip gerai, kaip čia? Ji pati net nenori tokių kalbų girdėt, kad gali būti perkelta į kitą grupę. O auklėtoja Aliona jau seniai nebedirba šioje grupėje. Yra kita puiki auklėtoja ir tik džiaugiuosi, kad nepakeičiau šios grupės. Juk svarbu ne tik kad būtų patenkintas tėvų noras - išugdyti vaiką, bet ir paties vaiko nuomonė, poreikiai..Nepamirškit, kad vaikas lankys mokyklą, o ten tikrai nebus visi mokytojai auksiniai. Tai ten irgi taip lakstysite iš klasės į klasę, ieškodami geriausio auklėtojo, geriausio mokytojo?

Mano abiems vaikams maistas tinka: viena iš esmės nieko beveik nevalgo, o kitas iš esmės valgo VISKĄ



Lopšelis-darželis. Yra priešmokyklinė grupė, bet pirmos klasės tai tirkai nėra



Tikrai yra. Po metų lankymo, tikrai galiu užtikrinti auklėtojos šaunios, tik gal ne su visom biolaukai sutampa, todėl sunku yra tiek mamom tiek vaikams. Žibutės auklėtojos nerealios Jeigu jau mano panenka po savaitgalio ką nors nori parodyt auklėtojai - reiškia patinka ir tinka.




Apie direktorę nuomonė nesikeičia - buvo ir yra ir tikiuosi tokia ir liks - supratinga, nuovoki. Tikrų tikriausią DIREKTORĖ, kuri mato situaciją truputį plačiau, negu ven tik priimti vaiką dėl sąrašo



Puikiai, kitaip net negalvok. Viskas bus puiku.



Na, pavėluotai, bet su žalia (Įtariu 13 Ireland) bliuske buvom mes



Mes pradėjom šiemet nuo 1,3

dar kažką norėjau cituoti, bet dingo. Mintis buvo tokia, kad darželio nenori keist dėl auklėtojos. Na, psichologiškai tokiems vaikams yra lengva keisti aplinką, čia mums, tėvams, daugiau streso. bet, dėl nepatikusios auklėtojos, darželio keist nereikia. Gal užteks tiesiog grupę pakesti. Tikrai nesigailiu, kad pernai pakeitėm grupę. Mano mergina naujoje (kurią nuo pernai ir lanko) jaučiasi tikrai super. Rudens šventei ruošiasi...kas džiugina, kad ne tik savo eilėraštuką mums išraiškingai nupasakoja, bet ir dar keturių vaikučių. Žodžiu, tinka jai ta grupė.
Vaikinuko grupė irgi labia faina. mano vaikinas per porą dienų apsiprato grupėj ir tikrai manau neblogai jaučiasi. Pažangą matau ri ačiū auklėtojoms, kad bent jau ant puodo pradėjo sėdėt. Iki tol tai buvo kosminis daiktas namuose.
Auklėtojos - abi fainos.

Activia, kalbėdama nenorėjau ižeisti tėvų, norėjau tiesiog pasakyti, kad kartais geriau tiesiai šviesiai pasikalbėti ir daryti, o ne laukti ir savyje laikyti kas nepatinka ar netinka. Į vaiko poreikius aišku reikia atsižvelgti, bet ar 5 metu visada žino ko nori?? Na nori mano pana baletą lankyt, nori dailę, nori plaukimą lankyt ir dar su fleita grot. Taip pat neatsisako su yamaha pagrot...Ir ką tuomet??? Kažkaip mano manymu, darželis yra ta pirma pakopa, kuri gali padėti atskeisti vaiko polinkius ir gabumus, o ne juos užgniaužti. Ir kai matai, kad vaikas keičiasi, žodyne atsiranda gana įdomių žodelių - manau reikia reaguoti.

Džiaugiuosi, kad nekeitėm darželio (nes tikrai darželis puikus. Ir nors nepriklauso mums pagal gyvenamą vietą, nė už ką nekeisčiau). Jeigi kas man vėl kels įtarimų ir matysiu pokyčių vaiko(ų) elgesy - geriau iš pradžių nueisiu pas direktorę, kuri yra ir puiki pedagogė, ir gerai psichologiją išmano, ir puiki vadybininkė. bandysiu spręst problemą, o ne nuo jos bėgti.

Ech, vėl prirašiau

Tikiuosi, kam nor pegelbės mano išsipasakojimas

Labas boruuuuze mes jau su taviskiu draugaujam (toks sviesiaplaukis is K vardu?).. labai jis taip taikliai tvirtai ir santuriai vis palaiko kompanija, kol rengiames ateje ar iseinant..

Pas mus su puoduku beda , kazkaip buvo lyg uzsikabines, bet dabar kaip nuo ugnies bega, vis paklausineju ar nori, o jis net panikoj NE ir i kita puse varo.. ir uz keliu minuciu prisikakina ir nieko nebesako (anksciau pasisakydavo).. dabar ir bijau spaust, gal koki kompleksa isimete... nors siaip kaku jis tai retai darzely daro (nors anksciau rytais darydavo ).. net nezinau

siaip pradejau pilnu etatu dirbt, tai dabar tik pries sesias paimu, siausiam namo, pavalgom ir jau laikas i lova.. vel pradejo sazine griauzt . spyriukas dar pasidare, ko negauna iskart, tai ba numes knygas nuo stalo, nors zino, kad negerai metyti.. ar nuvers taburete.. bandau netoleruot tokiu dalyku, bet kad nelabai veikia.

Siaip darzely jam patinka, o a kaifuoju ziuredama i tuos ju gamintus eziukus ir grybus is plastelino, klevo lapus ar debeselius su guasu nupeckiotus - visai kaip dideli .. namuose mes dra tik su piestukasi dristam, bet reik manau koki savaitgali ir prie plastelino prisest

Kipras maniškis. Toks prie naglesnių Jau ir nežinau kaip reaguot, kai auklėtojos pasako, kad iš kažko maistą atima
O dėl puodo...Na, su mergina tai buvo taip, pradėjo daržą lankyt, nelabai aš ją sodinau, bet porą sav. po gimtadienio kaip nukirsta, tiesiog atsisėdo pati ant puoduko ir tik ant puoduko ir didelius ir mažus reikalus padarydavo. Dabar lygiai tos pačios taktikos laikausi. Puodą nusipirkom, gal tik vasarą, bet pirmą mėn. Kipras jį kaip žaislą laikydavo: buvo reikalingas kaip laiptelis kur aukščiau užlipti.
O dabar jau porą sav. pats atsineša, atsisėda...nelabai ką ten padaro, bet jau viena tai, kad žino puodo paskirtį - yra pasiekimas

Mes irgi vėlai savo paimam, ir anksti atvežam...Kitaip nespėjam. Dar buto reikalai (ruošiamės kraustytis, tai truputį buto įrengimą paspartinom), tai vyras po darbo į butą, o aš kol iš karoliniškių atvažiuoju per kamščius, tai prieš pat 18 val. ir paimu.

O darbeliai ir man patinka...

Sveikos.
Man toks klausimas kilo, mažiukų, na tarkim 2metinių kiek grupių yra? Saulėgrąža ar ir dar kokia?

suprantat, visi vaikai individualus. As neverkslenu, kad sis darzelis blogas, tiesiog atsakiau kodel vienu momentu nekeitem grupes ir tiek. Mes esam patenkinti darzeliu, viskas jame kaip ir neblogai, tik vienu momentu viena aukletoja daugeliui tevu nepatiko, bet ji dirbo neilgai..O i grupiu pasikeitimus musu dukra reaguotu, nes yra problemu su sveikata. Bronchine astma, plius kartais islendantis nervinis tikas. Musu dukra jau reagavo vasara, kai daug vaiku isejo atostogu ir neliko keliu jos geriausiu draugu. Mano vaikas yra toks, gal jusu kitoks, gal jusu nereaguotu..

Maniškė lanko drarželį nuo 1,6m., kiekvienais metais keitėsi darželiai, nes kraustėmės iš Utenos į Kauną, Kaune pakitėm du darželius (nekalbu apie vasaros atostogas, kai nukreipdavo į kitus). Apie grupių keitimus nekalbu...Nebesuskaičiuoju...
Nežinau, bet linkusi manyti, kad būtent toks jos "mėtymas" padarė iš jos tokią, kad ji komunikabili, kompaneiska ir visur susiranda chebros. Tiek kieme, šią vasarą drąsiai išleisdavau vieną (pas mus uždaras vidinis kiemas), susirado draugių tiek, kad ir dabar tuntais ateina.
Aišku, negaliu sakuti 100 proc., visi vaikai skirtingi, bet socializacijos proceso tuime mokinti nuo pirmų dienų. Tas pats su sūnumi. Pradėjo nuo 1,3, nes mes neturim laiko su juo cackintis. Super greit adaptavosi (tfiu tfiu tfiu) ir žinau, kad su ta pačia grupe jis iki galo nebus, nes jis ten jauniausias, keisis tiek auklėtojos, tiek vaikučiai, bet tikrai dėl to nedepresuoju ir nesuku galvos.
Gal ir žiauriai kalbu, bet gyvenimas jau toks yra...Ir kuo tolyn, tuo gyvenimo tempai greitės ir kaip bebūtų gaila žiaurės.

Jurgele, pasistengsiu trumpai paaiškinti. Manau vaikui jau 1,6, jis yra didelis ir suaugęs. Su juo elgiamasi, kai psu dideliu. Taip, žiauru, mes trumpinam jam vaikystę, bet dėja negalim sau leisti sėdėt namuose iki 2 metukų, negalim sau leisti jam rodyti kaprizus ir šokt pagal jo dudelę. Tą laiką išnaudojam žaidimams, lavinimui ir mokymuisi nuo pirmų dienų bendrauti ir pritapti bet kokioje aplinkoje. Va tą ir turiu omeny, neturėjau laiko mėn., pratinimui prie daržo, jis turėjo ten pritapti per sav., ir labai džiaugiuosi, kad pritapo prie darželio per dvi dienas

jeigu jums toks gyvenimas patinka, prasom, niekas nedraudzia As esu kitokios nuomones. Manau, kad tas begimas, tas skubejimas, kaitaliojimas, tas, jusu nuomone, ziaurejantis gyvenimas tikrai nepriduoda sveikatos niekam (o ypac vaikams). Ir stebina jusu susitaikymas su tokiu gyvenimu. Gerai, kai dar neturite rimtu problemu su vaiku sveikata. Ir linkiu, kad neturetumet. Vaikai be galo jautrus, tik mes skubantys tevai daznai to nepastebime. Mano dukrai, kai darzelyje vasara sujunge grupes, kai pasikeite aukletoja, atsirado nauju vaiku, prasidejo nervinis tikas. Turejome daug bedu su sveikata. Ir tai ne del to, kad ji buvo kazkaip ypatingai saugojama nuo socialiniu kontaktu. Ji labai lengvai uzmezga santykius su kitais vaikais, nes daug kur su mumis keliauja. Paprasciausia, vaiku psichika daug sudetingesne nei atrodo is pirmo zvilgsnio...

Papildyta:

kazkaip negaliu neįsikišus 1,6 m. vaikas - tikrai ne didelis ir tikrai ne suaugęs. Labai rekomenduoju pasidomėti rimtesne psichologine literatūra, tik ne tuo "greituoju maistu smegenims", t.y. populiariaja psichologija, nuo kurios lūžta knygynų lentynos...
Kiekvienas atvejis yra individualus, kiekvienas vaikas skirtingai pratinasi prie darželio, vienam gali užtekti savaitės, kitam prireiks dviejų, trijų...
Kažkaip jūsų postuose jaučiasi, kad esate susikūrusi savą vaikų auklėjimo modelį, kuris jūsų manymu labai teisingas....

Ar ir jus tėvai taip auklėjo? Turėjo pritapti, negalim sau leisti, neturim laiko... Atsiprašau už tiesmukumą - tai gal apskritai nereikėjo, a?



Activia, truputį tingiu skaitinėt kokią grupę lankot?

Mes lankom Žirniukų grupę.