QUOTE(waiber @ 2009 05 11, 12:23)
man jau greit reiks grizt i darba, tai vien pagalvojus apie tai bloga pasidaro, kaip visi klausines kaip kas ir kodel, ir kaip tie gailescio zvilgsniai visur persekios...bet juk nepabegsiu nuo to, o ir is namu iseit gal bus i nauda...
kaip jus vel grizot i darbus?

kaip jus vel grizot i darbus?
waiber, man irgi labai sunku buvo grizt i darba, o pas mane dar buvo kolege besilaukianti.. Su ja kartu pilvukus auginom.. Kazkodel ir dabar negaliu apie ja ramiai galvoti ir kalbeti. Zinau, kad pagimde neseniai berniuka. Bet kai tik kolegos kazka apie ja uzsimena, kalbet pradeda, manimi karscio banga kazkokia nuvilnija, verktis norisi. Bet grizt i darba vienareiksmiskai bus tik i nauda. Zmones nieko neklausines, jie tiesiog neisdris. Man nei menkiausio klausimelio niekas neuzdave. Aisku, jei bus tokiu, kurie nieko nezino, gal ir paklaus, pasiteiraus, kas ir kodel. Bet kiekvienas toks paklausimas ir atsakymas yra tarsi grudinimasis. Viena syki isgirdus nemalonu klausima galbut susijaudinsi, pravirksi, o kita syki ziurek jau atsilaikysi tvirtai. Reikia visa tai isgyventi tam, kad po to atsitiesti ir eiti pirmyn.
P.S. Labas visoms mamytems! Matau cia visokiu detektyvu vyksta, snipu turim. O as va sesija siandien uzbaigiau

