angeliuku mamyčiu svetainė

Manau, tokiam pačiam šoke, kaip ir Brela..


Faina kaip.
Pas mus kažaip tradiciškai labai. Be didelės romantikos gavos. Po pirmo pažinties vakaro namo taip ir negrįžo . Ir taip jau septinti metai.

vis dar pirmas pasimatymas tesiasi
O jus vede jau 7 metai?

O as baigiau tvarkytis,taip pat viena akim eurovizija,viena akim sm O MB su Lukuciu lovose,Lukas kad traukia angliskas dainuskas kur darze dainuoja

Berniukas eurovizijai nuo mazens jau ruosiasi Ziurek,mama,isauginsi solista

Aha Nu bet megsta jis dainuot ir lietuvisku daineliu disku jam pripirkus,tai traukia kaip turi but Muzikos akademija kai ziuredavom irgi laukdavo issiziojes ir dainuodavo

Nu matai sakau,kad koki solista isauginsi Smagu,kai taip sunelis dziugina sirdi

Džiaugiuosi Gabrieliuk tavo Lukučiu...tikras dainininkas bus
Papildyta:

Aš nesakau kad žudikė ji...kalba apie pasiėmimą eina laidojimo....

Sutinku


Kai sužinojau apie savo mažulio mirtį, dar pati buvau reanimacijoj ir prie didžiausių norų negalėjau būt kartu su juo. Bet jei ir būčiau po natūralaus gimdymo... Negalėčiau žiūrėt, kaip tą mažą krislelį vis gaivina, kaip prasideda traukuliai, kaip plyšta plautis ir kaip galų gale jis miršta. Per silpni mano nervai tokiems dalykams.

Iš dvynukų liko tik vienas. Reanimacijos gydytoja neteikė daug vilčių, bet vis ragino būt kuo daugiau antrojo sūnelio, glostyt jį pro inkubatoriaus langelį, kad vaikiukas nesijaustų vienišas ir jaustų mamos rankas. Aš tik purčiau galvą ir traukdavaus atatupsta. Jaučiau, kad jei aš paliesiu, pajusiu tą laidais apraizgytą miniatiūrinį kūnelį, o paskui neteksiu, neištversiu. Panašu, kad gydytoja nelabai suprato mano pirminių baimių ir laikė mane mama, kuriai vaikas ne itin rūpi.

Iš dalies džiaugiuosi (jei taip galima išsireikšt), kad dar nebuvau atsigavus po operacijos, kai vyko mažiuko laidotuvės. Viską tvarkė vyras. Jei būtų susiklostę kitaip, nežinau, ar būčiau ištvėrus laidotuvių košmarą. Kaip kažkada rašiau, pusė metų praėjo, kol išgalėjau nueit ant savo mažiuko kapelio. Nežinantiems mano dvasinės savijautos tai vėlgi atrodė kaip abejingumas ir amoralumas.

Ne visada viskas būna taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tad nesiimu teisti

Labutis,
Biciuk ir man gražu pažiūrėt kai žmogus sulaukęs tokių metų sugeba blaiviai mąstyt. O iš vis labiausiai tai patinka jų klausytis. Mano močiutei 85 m. o man taip patinka jos istorijos iš senų laikų.... Na tai kas kad jos šimtą kart girdėtos... Na tai kaip dėl mūsų susibėgimo, negalvok mes su sandrynja nepamiršom Tik gal nuo visko pailsėt nori.
Sandrynja, ale ir paaugus ir pagražėjus tavo direktoriukė
Vaivos juosta graži jūsų šeimyna. O kaip tavo Miglės sveikata?
Sigutes drąsi tavo Smiltelė. Nuostabios nuotraukos. Tavo Smiltelės nuotrauka ant žirgo man priminė viso mūsų kaimo vaikų bočių, kai tik mudu susitinkam tuoj jis ima pasakot kaip ant savo kumelės mano Giedrutę buvo užsodinęs ir vis gailis kad neturėjo fotoaparato.
Vaivos juosta dėl sapnų dar ir pilnatis gali būt kalta Aš per pilnatį tai iš vis sapnų filmus regiu miegodama


Ech, gražus tas pavasaris..... Obelų žiedais prisnigę...... O jau kaip kvepia visur........
Gabrieliuk, šaunu kad Lukutis nori eit į darželį Žiūriu dainininką augini O kaip pati jauties?

Spyglej, mažut, neteisk Brelos..... Priimk jos tokį sprendimą, nes tai jos sprendimas..... Nenustatyk gedėjimui rėmų.... Jų nėra, nes kiekvienas mes skirtingai priimam netektį.... Neužmiršk kad tai antra Brelos netektis.... Galbūt su šituo nėštumu nutrūksta visos viltys, dar turėt kūdykėlį, nesgi jai sunkiai sekėsi pastot..... Dabar aš galiu pasakyt, kad jei tas mažytis padarėlis apsigyvenęs manyje ir būtų maža kruopelytė tik, aš vistiek ją norėsiu pasilaidot, bet nė vienas mes nežinom kaip bus ištikrųjų kai ateis tas laikas..... nes kartais viskas mūsų galvoj taip susivarto..... Mes nežinom kas dabar dedasi jos galvoje, jos širdyje..... Neviltis, baimė kartais priverčia pamest galvą, kartais mes ir patys nežinom kas mus priverčia vienaip ar kitaip pasielgt...... Na negaliu aš smerkt žmogaus, negaliu..... Reikia laiko Brelai atsitokėt iš to šoko.....

neteiskit brelos... suprantu kaip sunku jai... as ir paluzus buvau ir paprasiau pas gydytojus, jei stos sirdele mazutes, tegu leidzia iseit, nebegaivina... del to gailiuos kartais , nors tai but gal nieko ir nepakeite, gal but dar valanda pratempus , gal ne 5 min... supraskit kokiam soke ji, be to as kaip paskaitinejau kaip kaikurios "ten" rase , nzn nu ne musu reikalas jai patarinet ir sakyt statyk paminkla bus kur zvake uzdegt ...
daugumoj iki 24 sav net neatiduoda

ale Lera tikra drauge ane - tikra atstove spaudai- pletkinyke
toks vaizdas kad Brela imanytu ir sudraskytu kitos
uzmetykit akmenimis mane, bet kas suteike teise ja izeidinet visokiausiais zodziais , man baisiai pikta ... ne savaites nera kai gime ir mire... pamirsot ka reiskia netekt vaiko???
del tolerancijos stokos ir pagarbos vienos kitom atskilo viena kart puse, dabar aisku kodel- todel kad nepritarem vienai nuomonei
galit piktintis , nepritart, bet izeidinet negrazu... ne cia

4. Tris metus gyvenom kaip kambariokai





* Sveikutė. Tempa laikėsi tik kelias valandas, tai daržan nėjo tik dieną.

** O pas mus šiemet obel;ys nežydi - pramečiui vaisius veda - pernai nuo obuolių šakos kūžo, šiemet bus deficitas .

***



Mane irgi pašiurpino keli postai....... Juk tai Brelos nelaimė.. ir ne mus liečia....


Labas rytas. Paskutinis skambutis dvyliktokams šiandien. Popieriškai - paskutinė darbo diena man . Tik dar ateisiu porą dienų tai daiktų parsinešt kai kurių, tai ataskaitą priduot, tai torčiuką su keliom kolegėm suvalgyt .
Papildyta:
Įdomu, kaip jaučiasi Lera, išpešusi Brelos telefoną, išklausinėjusi asmeninių dalykų, liečiančių visai ne ją ir paskleidusią informaciją. Nepatikrintą.
Mes kiekviena privalom turėt savo nuomonę, bet nekišti ją kitiems.