QUOTE(cezi @ 2009 06 03, 19:48)
Na net nežinau, nenoriu nervinti, bet maniškiams abiems buvo reikalingi žaislai, lindimas kur nereikia, knygų plėšymas ir t.t. Autistukui tik nereikėjo piešti, kategoriškai atsisakė imti pieštukus į rankas. O kas dėl prisiglaudimo, tai atvirkščiai mažius buvo be proto meilus kai verkdavo. Vyresnysis verkdamas įsitemdavo išsiriesdavo ir klykdavo ne savo balsu, o mažius ne jis tai graudžiai verkdavo, gailiai, labai meiliai prisiglausdavo. Kaip dabar pamenu, kai jam buvo pusė metukų aš nešiojau jį verkiantį ir prie manęs prisiglaudusį ir pagalvojau - Dieve, dieve koks tu meilutis! galėtum toks ir likti visada ir nebeaugti daugiau! Niekada neatleisiu sau už tokias mintis, neveltui sako atsargiau su norais, jie kartais gali ir išsipildyt.......
eilinį kartą įsitikinu, kad vaikai labai skirtingi (apie autistukus). Mano vaiko verkimą nuramindavo tik jo paties išsekimas, kai jau nebeturėdavo jėgų verkti ir nervintis, tada jis nurimdavo. Kodėl, jeigu autizmo simptomatikos teorija sako, kad šiems vaikams nereikia fizinio kontakto, vieniems jo reikia, o kitiems ne? Nuo ko tai priklauso? Nuo sutrikimo rūšies?