Šiandien buvau Kaune, taigi per kelionę turėjau daug gražaus laiko pagalvot apie tą "nemeilės" problemą, ir priėjau išvados, kad su meile čia niekaip nesusiję, tai susiję su prisilietimu. Autistus reikia liesti tvirtai ir užtikrintai, jokių cacki pacacki, švelnių bučinukų ar paglostymų. Tėčiai matyt ir liečia juos tvirčiau, visgi vyrai, todėl jie ir prisileidžia juos. Čia aš sprendžiu iš asmeninės patirties (ne vaiko)
Nu blembackis, mano vaikui visai jau negeri dalykai darosi... ijungiau teletabius, o jis sleptis nuo ju uz manes pradejo. Isjungiau.
Pradejau jungti kitus multikus... ten pradzioje reklamos eina, visa laika prasukdavau tas reklamas, o dbar jis man neleido... sedi ziuri su reklamom
nu kazkoks nzn, elgesys nervinis. 
Pradejau jungti kitus multikus... ten pradzioje reklamos eina, visa laika prasukdavau tas reklamas, o dbar jis man neleido... sedi ziuri su reklamom
nu kazkoks nzn, elgesys nervinis.
QUOTE(cezi @ 2009 06 10, 22:40)
Šiandien buvau Kaune, taigi per kelionę turėjau daug gražaus laiko pagalvot apie tą "nemeilės" problemą, ir priėjau išvados, kad su meile čia niekaip nesusiję, tai susiję su prisilietimu. Autistus reikia liesti tvirtai ir užtikrintai, jokių cacki pacacki, švelnių bučinukų ar paglostymų. Tėčiai matyt ir liečia juos tvirčiau, visgi vyrai, todėl jie ir prisileidžia juos. Čia aš sprendžiu iš asmeninės patirties (ne vaiko)
taip, tai yra tikriausia tiesa. Tik, dar pridursiu, va mano vaikas liesti prie galvos neleisdavo niekam - nei švelniai, nei tvirtai, nei man, nei tėčiui. O taip pat, puldavo panikuoti, jeigu kažkas atnešdavo dovanų pūkuotą daiktą (kokį meškiuką ar pan.). Jis negalėdavo prie tokių liestis
Cezi, aš irgi esu daug svarsčius dėl šito elgesio. Narstydavau po kaulelį, po kiekvieną smulkmeną. Pamenu, kai įvyko tas raidos nuosmūkis ir prasidėjo nervingumas, tai jis ne tik prie savęs neprisileisdavo, o kažkodėl ir aš negalėdavau sau liesti veido. Tik pamanto, kad liečiu savo veidą - isterija. Nežinau, bet kažkodėl šituos dalykus aš susiejau
Gal čia baimės kažkokios? Ačiū D., visa tai jau praeity, smagu apie tokius dalykus kalbėti būtuoju laiku
Maniškis taip pat nemėgo minkštų žaislų, nelabai mylavimų - dabar gi ateina ir sako "noriu pasėdėti pas mamytę ant kelių", ir miega su meškiuku 
...
Maniškis jau mėgsta šalia atisgulti, kad paglostyčiau jam plaukučius, ausytes
Bet mums jau VRC, kaip sūnus buvo 3 m. sakė, kad jis toks netipinis, nes priima švelnumą. Diskotekų tai laaaaaabai bijojo.
Mamukės, keičiasi viskas, atsiranda naujos "mados", įpročiai ir iššūkiai.
Ko negali pakęsti, negaliu užtrauktuko iki galo užsegti, matyt kada nors žnybtelėjęs buvo.
O reklamos, pamiršau paminėti, nes pas mus tai jau praeitas etapas - ojojoj, žiūrėdavo tik reklamas. Beje, iš reklamų išmoko daug žodžių. Mažiukų mamytėm rekomenduoju mūsų "mokslus: mokindavomės žodžius iš įvairių lankstinukų.
Kai mažiukas buvo, labai domėjosi etiketėmis.
Ką noriu pastebėti, kad šie vaikai neleidžia užmigti. Atrodo, kad jau viskas geryn, bac, ką nors naują sugalvoja, o kartais blogai, kad atrodo jau lėksi laukais, o pasikeičia viskas į gerą. Vienintelio reikia išmokti - kantrybės. Nes jos reikia daug.
...Maniškis jau mėgsta šalia atisgulti, kad paglostyčiau jam plaukučius, ausytes
Bet mums jau VRC, kaip sūnus buvo 3 m. sakė, kad jis toks netipinis, nes priima švelnumą. Diskotekų tai laaaaaabai bijojo.
Mamukės, keičiasi viskas, atsiranda naujos "mados", įpročiai ir iššūkiai.
Ko negali pakęsti, negaliu užtrauktuko iki galo užsegti, matyt kada nors žnybtelėjęs buvo.
O reklamos, pamiršau paminėti, nes pas mus tai jau praeitas etapas - ojojoj, žiūrėdavo tik reklamas. Beje, iš reklamų išmoko daug žodžių. Mažiukų mamytėm rekomenduoju mūsų "mokslus: mokindavomės žodžius iš įvairių lankstinukų.
Kai mažiukas buvo, labai domėjosi etiketėmis.
Ką noriu pastebėti, kad šie vaikai neleidžia užmigti. Atrodo, kad jau viskas geryn, bac, ką nors naują sugalvoja, o kartais blogai, kad atrodo jau lėksi laukais, o pasikeičia viskas į gerą. Vienintelio reikia išmokti - kantrybės. Nes jos reikia daug.
Reklamas ir maniškis žiūrėdavo, oj žiūrėdavo
QUOTE(Pou @ 2009 06 11, 08:31)
Ko negali pakęsti, negaliu užtrauktuko iki galo užsegti, matyt kada nors žnybtelėjęs buvo.
oi esu prisegus nekarta
tai dabar kai segu barzda kelia aykstyn kiek galedamas kad tik neprisegciau juokingai taip atrodo 
QUOTE(*Rita* @ 2009 06 11, 08:05)
o kažkodėl ir aš negalėdavau sau liesti veido. Tik pamanto, kad liečiu savo veidą - isterija. Nežinau, bet kažkodėl šituos dalykus aš susiejau Gal čia baimės kažkokios?
Gal čia baimės kažkokios? o as negaliu galvos padet kad ir ant sofos atkaltes - ji rekia, arba jei geros nuotaikos - tai prieina ir pakelia - sako nedek taip, o jei uzsimerkiu padejus galva - tai isterija net jei nuotaika superine buvo
Ice, pamirsau paskakyt, kadangi maniskiui irgi masinku bzikas buvo radau sprendima: nupirkau keturias megablock masinykes kur issiardo, kaip lego. Masinytes pagrindas ir dar du blokeliai. Gaunasi, kad vaiko uzgaida tenkinama, bet jis ne vezioja ju beveik, o jau konstruoja. 
Skirtingas dalis derina... vienaip, anaip... maniskis net 3 sav buvo susidomejes.
Skirtingas dalis derina... vienaip, anaip... maniskis net 3 sav buvo susidomejes.
QUOTE(*Rita* @ 2009 06 11, 08:05)
taip, tai yra tikriausia tiesa. Tik, dar pridursiu, va mano vaikas liesti prie galvos neleisdavo niekam - nei švelniai, nei tvirtai, nei man, nei tėčiui. O taip pat, puldavo panikuoti, jeigu kažkas atnešdavo dovanų pūkuotą daiktą (kokį meškiuką ar pan.). Jis negalėdavo prie tokių liestis
Cezi, aš irgi esu daug svarsčius dėl šito elgesio. Narstydavau po kaulelį, po kiekvieną smulkmeną. Pamenu, kai įvyko tas raidos nuosmūkis ir prasidėjo nervingumas, tai jis ne tik prie savęs neprisileisdavo, o kažkodėl ir aš negalėdavau sau liesti veido. Tik pamanto, kad liečiu savo veidą - isterija. Nežinau, bet kažkodėl šituos dalykus aš susiejau Gal čia baimės kažkokios?
Ačiū D., visa tai jau praeity, smagu apie tokius dalykus kalbėti būtuoju laiku
Cezi, aš irgi esu daug svarsčius dėl šito elgesio. Narstydavau po kaulelį, po kiekvieną smulkmeną. Pamenu, kai įvyko tas raidos nuosmūkis ir prasidėjo nervingumas, tai jis ne tik prie savęs neprisileisdavo, o kažkodėl ir aš negalėdavau sau liesti veido. Tik pamanto, kad liečiu savo veidą - isterija. Nežinau, bet kažkodėl šituos dalykus aš susiejau
Gal čia baimės kažkokios? Ačiū D., visa tai jau praeity, smagu apie tokius dalykus kalbėti būtuoju laiku
Tai ne baimė, tai šleikštulys prisilietimui ypač jei kūnas šiltas ir drėgnas, pasvarstyk ar ne vasaros periodu tai buvo. Kai kiti prisilietimą jaučia tik tol kol jis trunka, tai autistai jį jaučia gerą pusdienį, o jei jis buvo itin nemalonus tai ir ilgiau, todėl ir pyksta, kad juos liečia ar jaučia, kad gali paliesti, visaip kaip sąmoningai jų vengia.
http://faq.7ya.ru/ot...&id=215&pID=214
kiek daug vaistu musu vaikams! (nootropu pastraipa pvz)
bet lt jais nieko negydo.
kiek daug vaistu musu vaikams! (nootropu pastraipa pvz)
bet lt jais nieko negydo.
QUOTE(Nanuk @ 2009 06 11, 17:46)
http://faq.7ya.ru/ot...&id=215&pID=214
kiek daug vaistu musu vaikams! (nootropu pastraipa pvz)
bet lt jais nieko negydo.
kiek daug vaistu musu vaikams! (nootropu pastraipa pvz)
bet lt jais nieko negydo.
Nu kodėl negydo? Pilnos vaistinės tų atmintį gerinančio ir smegenų veiklą skatinančiio šlamšto
QUOTE(cezi @ 2009 06 11, 18:46)
Tai ne baimė, tai šleikštulys prisilietimui ypač jei kūnas šiltas ir drėgnas, pasvarstyk ar ne vasaros periodu tai buvo. Kai kiti prisilietimą jaučia tik tol kol jis trunka, tai autistai jį jaučia gerą pusdienį, o jei jis buvo itin nemalonus tai ir ilgiau, todėl ir pyksta, kad juos liečia ar jaučia, kad gali paliesti, visaip kaip sąmoningai jų vengia.
nu kad ne, o, jeigu tokie "užplaukimai" būtų tik vasarą, būčiau laimingiausia mama, bet paūmėjimai pas vaiką būna tris kartus per metus. Dažniausiai - ankstyvą pavasarį, vasarą ir rudenį vėlyvą. Šitą jau užsekiau. Na, bet kol kas (nors kaip tik šiuo metu ir yra tas jautrusis periodas), visi erzinimaisi yra silpnesni. Gal dėl to, kad užsiima intensyviai ir jo psichika nėra palikta "likimo valiai", kaip kad anksčiau būdavo. Tačiau galiu džiaugtis, kad jeigu vaiko jautrumo kreivė išties eina žemyn, tai reiškia, kad judam reikiama linkme
--
O dabar noriu paklausti mamų, kurių vaikai turi neįgalumą: vienoj temoj, kalbėjausi su nare dėl neįgalumo. Ir netyčia iš kalbos išėjo, kad, anot jos, autistui neįgalumas skiriamas ne metams, o iki aštuoniolikos metų. Ar tai gali būti tiesa? Kodėl tuomet aš nieko apie tai nežinojau iki šiol
Papildyta:
Cezi, tarp kitko, va ką tik priėjo vaikas su sumuštiniu rankoj. Pamiršau parašyti, kad jis išties neliečia skystų, šlapių ir šiltų dalykų. Karštą sumuštinį (kuris jau tik šiltas) jis laiko tarp dviejų delnų. Taip, kaip kunigas kokią komuniją
Ir taip jis valgo visus sumuštinius. Daktarės man vienu balsu kažkada baubė, kad tai dėl motorikos. Bet nieko panašaus. Motorika, pastaraisiais mėnesiais, pagerėjo dvigubai (ne ideali, bet nebloga), o jis kaip neliečia šitų dalykų, taip ir neliečia. Reiškia jis tiesiog negali to daryti. Anksčiau, jeigu ant jo pakliūdavo kokios nors masės (na, košė ar pan.) ar skysčio - jis kaip mat puldavo į isteriją. Dabar jau nebe tiek jautrus, bet jam tai nepatinka, akivaizdu
