Autistukai - 4

Sveikutės

Mano mažyliui echoskopija parodė, kad viskas tvarkoj - daryta 2 kartus: 1 sav. ir 3 mėn.

EEG daryta 2 m. 2 mėn. ir 4 m. 2 mėn.
Pirmąkart rodė sujaudinimą smilkinio zonoje, antrąkart darėme dėl epilepsijos diagnozės patvirtinimo ar paneigimo: parodė, kad šiek tiek nesusiformavusi miego verpstė. Tai rodo, kad gali ateityje išsivystyti epilepsija. Darėme todėl, kad pakilus temperatūrai, sutraukdavo vieną plaštakutę į kumščiuką, o 4-5 m. vaikui jau tai nėra būdinga. O ir šiaip, pakrūpčioja dar naktimis, dirglokas.

Kas liečia pirmąją EEG- autistams būdingi parodymai - sujaudinimai kaktinėje, viršugalvio, smilkinio srityse. Tai mūsų EEG iš dalies patvirtino galimą diagnozę. Šiuo metu ji yra: kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmo spektras).

Kas liečia bangavimą. Šiuo metu dirglus, sunkiau susitarti, daugiau visokių "zbitkų" pridirba ir kandžioja sau į rankytę. Bet ir pernai maždaug panašiu metu taip buvo, bet po to pasistūmėjo reikalai kalbos suvokimo ir išraiškos srityse.

Na kartais jis būna toks gerutis, kartais va toks - hiperaktyvus.

Dar iš būdingų bruožų: turi siaubingai prastą kaip aš vadinu "sociumo" imunitetą. Iš darželio parsineša visus bužius: slogas, kosulius ir t.t.
Bėdos su tuštinimusi: anksčiau retai darydavo, vėliau gavosi uždaras ratas: užkietėjo viduriukai, užlaikydavo pats, nes bijodavo, kad skaudės, kai tuštinsis.
Apie 2-3 m. naktiniai verksmai dėl pilvelio skausmo. Verkdavo apie valandą, vėliau nešiojamas nurimdavo. Tada buvo sunku. Išvada, kad sumažėjęs žarnyno tonusas.

Dėl žaidimų: jei vaikas žaidžia įsivaizduojamus žaidimus, suteikia mašinai jai būdingus garsus ir t.t. - tai super.
Aš ypatingai džiaugiausi, kai jis pradėjo žaisti namus Paimdavo,susodindavo meškius, juos pamaitindavo, nešdavo pagldydavo miegoti, namus jiems pastatydavo, garažus: pufus sustumdavo, pledais apdengdavo...

Iš keistenybių: buvo antenų periodas. Piešė namus su antenoms, visas eidamas apžiūrėdavo ant visų namų. Pas daktarę ir svečiuse užlipdavo ant kėdės, kad galėtų aplinkinių namų antenas apžiūrėti. Dabar jau rečiau.

Dar viena keistenybė: labai plėšydavo viską, kas pakliūdavo į rankas. Tiesiog jam saldu nuo to būdavo. Čia specialistų nuomonės išsiskyrė: vieni sakė leisti, kiti - drausti. Pasirinkau tarpinį variantą. Rūšiuodavom, suplėšytus popierius klijuodavom darydami aplikacijas.
PVZ.: liepiu nupiešti apskritimą ir suklijuoti į jį priplėšytus popieriukus. Plėšyti leisdavau į kibiriuką. Plėšo ir dabar, bet jau susitariam, ką galima.

Na, šiam kartui gal tiek

Maniškis 3-5 metų laikotarpyje žaisdavo su šniūreliais , grandinėlėmis ir tualetiniu popieriumi. Jokie žaislai jam nebūdavi įdomūs nei mašinytės nei kiti. Dar buvo kompaktinių diskų periodas. Vėliau buvo susidomėjimas Disney filmukų herojais. Aišku labai retai su sesėmis nusitverdavo ir kitų žaislų, bet labai trumpai. Šiuo momentu nematau, kad jis būtų prisirišęs prie kokio žaislo, piešia, aišku daugiausia kompiuterinio žaidimo herojų Mario.

Liūdnai jūs čia rašot

Aš šiandien sužinojau, kad išlaikiau visuomenės sveikatos egzaminą. Gavau blogą pažymį, bet dėl to, kad parašiau per mažai informacijos, bet ne dėl to, kad padariau klaidų

mamytes o jusu vaikuciai domisi mygtukais maniskiui manija jiems, liftai, bankomatai, kalkuliatriai, domofono skydeliai, kompiuteriai, na zodziu idomiausias uzsiemimas tie mygtukai.

F, sveikinu

Bundziulka, domisi, bet taip kaip kitu žaislu.
Bet juk dauguma autistukų turi kažkokį pamėgtą objektą. Nebūtinai tą patį

o taip, net ir pačius smulkiausius visur pastebi klaviatūra, muzikinis centras, šviesos jungiklių junginėjimas (pastoviai turiu slėpti taburetę ar kėdę, nes nešasi jas ir lipa, kad šviesos jungiklį paspaudinėtų).

visai neseniai prasidėjo durų trankymo manija būtinai reikia uždaryti visas duris: spintos, kambario, balkono...bet ne šiaip uždaryti - o iš visos jėgos jas trenkti

laimei, vis daugiau vaikis pradeda žaisti su lavinamaisiais žaisliukais: dėlionėmis, figūrėlėmis, kaladėlėmis, skaičiais, raidėmis...dabar topinis užsiėmimas - sumesti monetas-pinigėlius į molinę taupyklę - ramybė 10 minučių garantuota

su mašinėlėmis burgzdamas jis žaidžia nuo maždaug metukų. mašinėlės - pats geriausias žaislas. bet stengiuosi jomis nelepinti, patys neperkame - nebent kas nors padovanoja.

neturi mano vaikis kažkokių super ypatingų žaislų, bet va ėmiau ir neseniai parsisiunčiau per tarpininkes TOMY traukinuką su bėgiais (tiesa, tikrai siųtis apsimoka, man jis kainavo 65 Lt, o Žaislų planetoje toks pat rinkinys 162 Lt). niu super žinoma , jis nori tą traukinuką iškelti iš bėgių ir važiuoti su juo, kaip su mašinyte per stalą; bet mokau, rodau, kad reikia stumti bėgiais ir pavyksta, beveik pats moka visa trasa išlaviruoti

Sveikinu

O kitą kartą ir daugiau parašysi
Papildyta:
Pou ačiū, kad papasakojai, mum iškrovas rodo ivairiai tai kairėj, tai dešinėj, tai viršugalvį, tai visur. Mėtosi kažkaip. Aš ir nežinojau, kad tos iškrovos konkrečioj vietoj rodo autizmą.

Na, ir svarbu, kad išlaikei, sveikinu O kur tu mokaisi, kad tokius dalykus laikai?

maniskiui ilga laika buvo manija kitokia: lauke rinko kamstelius nuo alaus. ****, kaip nesveikai atrodydavo, kai jis ismigusi koki kamsteli su riksmais reikalaudavo isimt. Daba, aciu Die baigesi sis absurdas. Daba visur bega... viska ziuri, pastebi ir rodo paukscius, kates... su vaikais gaudynes zaidzia tik aisku be taisykliu kol kas. na zodziu sveikiau elgiasi.
Patinka ziureti kaip atsidaro bendro garazo durys ir ivaziuoja masina... bet trumpai, ilgai neisbuna... toliau lekia per kiemus.

Ice, labai gerai, kad VAIZDUOJA masinas vaikas, tik gal keistoka, kad daiktus ima nepanasius i masinas.
Maniskiui irgi the best zaislai - masinos. Buvau suslepus irgi nes nesveikai jis "skesdavo" tame burzgejime, kai buvau suslepus zaide su kt zaislais. Ir daba zaidzia, bet pabosta greit. Mozaika va nupirkau... savaite buvo idomu, deliojo, daba jau tik meto ir lekia multiku prasyt. Reik nuolat atnaujinti zaislus jam.
Maniskis irgi buvo vaizdaves kelis kartus masina, bet jis buvo paemes rata nuo piramides ir veziojo ji kaip ratuka.
O taviskis sutapatina daiktus? Panasumu randa ?
maniskis tai pvz rado kazkada kamsteli nuo alaus ant kurio masinos ratas pavaizduotas, atnesa man masinyte savo su tokiu paciu ratuku (ratlankio forma) prideda ta kamsteli, rodo, kad vienodi... labai nustebino savo pastabumu.


Sian juokiausi is savo vaiko autistiskumo pirma karta gyvenime:
Psichologe deda ant grindu kamuoliuka ir salia stato puoduka, sako:
- Levai, idek kamuoliuka i puoduka!
Mazius eina ir ideda. Mes plojame...
- Levai, kur mama?
O jis pasimete, vedzioja akytes per kabineta...


Levo galveleje:
- Kokius cia abstrakcius klausimus ta psichologe uzduoda?

Jau zinokit matyt ismokau juoktis is savo vaiko. Nejaugi...
Na buna gi kadru.

Siaip, maniskis VRC rodo gerus rezultatus, jau logo grupeje elgiasi kaip normalus vaikas, tik kartais nueina i sona, bet labai ne daug.
Sviesytes gaudo...
O kai tik atejom reke baisiu balsu nuo tos diskotekos.
Visi gydytojai stebisi, kaip jis greit keiciasi. TTT.
As irgi.
Sian paskutine musu dienele buvo.
Po poros savaiciu rezultatai.

Papildyta:
Cezi, as tikiuos irgi, kad gal prabils gi kazkaip maniskis
Mes tiesa gerem B kursa, ir nuolat geriame aminorugstis, nes prastai valgo... gal sakau tas irgi kazkiek itakoja. Dar daba selena duodu.

Ice, ir vėl skiriu jums postą - noriu, kad iš šios liūdnos situacijos, jūs pasisemtumėte stiprybės, kantrybės ir optimizmo.
Prieš metu nutiko taip, kad mano sūnus, imdavo pulti į isteriją, vos mane pamatęs. Mudu "nesimatėm" praktiškai du mėnesius, nors gyvenome tame pačiame bute. O buvo taip: nuo pat gimimo jis atisakydavo mylavimų. PRadžioje - kūdikišku klykimu, vėliau - stumdymusi, po to - isterijom. Jam niekada niekas negalėdavo paglostyti galvytės, paguosti, priglausti. Tik jo tėtis migdydavo jį ant rankų ir tai buvo bemaž vienintelis fizinis kontaktas, kurį gaudavo tas vaikas. Tačiau galima išmokti mylėti ir jausti meilę ir be prisilietimų, kad ir kaip norisi tiesti rankas, privalėjome išmokti parodyti jam savo meilę kitaip. Hm, kai pagalvoju - žodžiai ir fizinis kontaktas eliminuoti iš bendravimo, tai kaip gi tą meilę sugebėjom parodyti. O gal niekada jos ir nesugebėjom parodyti... Juk nebežinau dar vis, ar žino mano vaikas, kaip stipriai jį myliu ir kad gyvybę už jį galėčiau atiduoti... Nesvarbu, kažkaip širdyse užsiprogramavom tokį veiksmų planą, kuris daug maž, apgraibom, leisdavo mums bendrauti kaip tėvams ir vaikui. Kol vieną kartą, atėjus eiliniam psichiniam paūmėjimui (kai dažnos isterijos ir autoagresijos priepuoliai), vaikas pradėjo tiesiog iki dusimo isterikuot, vos mane pamatęs. Būdavo, atsikelia ryte į daržą, keliauja į vonią su tėčiu, pamato mane kitam koridoriaus gale ir puola į tokią paniką, kad net springdavo iš pykčio ir nervų. Tada ėmėm gyventi keistą gyvenimą (du mėnesius) - atsikeliu, einu su mažuoju į virtuvę ir ten sėdžiu, laukiu, kol vaikas su tėčiu išeis į darželį. Pareina - vėl aš virtuvėj arba lauke. Kartais valandom mirkdavau lietuje su vežimu, nes namo nenorėjau eiti, nenorėjau, kad jį ištiktų dar viena isterija, nes ir šiaip tų dirgiklių (paūmėjimo laikotarpyje) būna labai daug. Štai taip ir tampėmės, žaidėm slėpynių. Buvo labai skaudu. Žinau, kad ne jis kaltas, o tas jo sutrikimas, ta mūsų šeimos nelaimė, bet kaip mamai - labai skaudu.
Taigi, tas bjaurus laikotarpis truku du mėnesius maždaug. Per tą laiką jau ir susitaikiau su šita mintimi, juk nežinojau, kiek laiko tai tęsis. Tačiau tai ėmė ir pasibaigė taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjo. Nuo to laiko, praėjo jau metai. Buvo du kartai, kai psichika paūmėdavo, tačiau tokių neapykantos man priepolių nebebuvo ir, meldžiuosi, tikiuosi, kad jau nebebus. Tai sunku ir geliančiai skaudu, tačiau turint tikslą, o tikslas yra - tai vaiko sveikata, viskas yra įmanoma. Tad linkiu jums stiprybės ir nepasimeskit nevilty. Žvelkite į priekį, o ten jūsų laukia labai smagi ir nerūpestinga vaikelio vaikystė. Viskas dar priešaky, tik būkit stiprūs nueiti šitą sudėtingą atkarpą, visi kartu, laikykitės vienas kito - jūs, jūsų vaikas, jūsų artimieji, kuriems patikėjote savo paslaptį. Visi esate stiprus sugniaužtas kumštis ir sugebėsite sutraiškyti visas užklumpančias negandas, patikėkit manimi

ačiū
mokausi mediciną

Rita, o kokio amziaus pasireiske ta 'nemeile' tau? Pas mus kazkas panasaus, tik ne taip stipriai isreiksta...prasidejo kazkur pries antra gimtadieni. vaiko meile kas kelis men pereina tai teciui, tai man, bet vis tik zymiai dazniau ir ilgiau uztrunka teciui ; ir tiek, kad tik tetis pamaitins, paguldis, nupraus, o kai ryte ieinu i kambari, rekia 'ne mama' ir verkia.. Jau gerokai veliau as padariau isvada, kad vaikas mane tiesiog sieja su rupesciais ir skausmu, o teti-su linksmybemis ir laisvalaikiu... Juk kai serga ar guli ligoninej, ar nukrenta skaudziai-pirmiausiai mano susirupinusi veida mato, o tetis juk-linksmintojas dazniausiai. o autistukai ir turintis autistisku bruozu, kaip zinia, priima viska labai tiesiogiai. todel dabar stengiuosi atrodyt linksma ir optimistiska, bet ziauriai sunkiai sekasi