QUOTE(F @ 2009 06 15, 19:33)
tai jau geriau patiems kentėti, negu tyčia kitus kankinti
... manau, kad šitoj vietoj su tais kankinimais ir kankinimaisis yra labai slidus reikalas.
Pvz. mano dukra autistė pastaruoju metu įvaldė tam tikrą "bendravimo-manipuliacijos" modulį - būna, aiškiai manipuliuoja išmokta taisykle - jei isteriškai verksiu - gausiu tai ko man reikia. Šitoj vietoj vienareikšmiškai kankinuosi ir kenčiu aš kur kas labiau nei ji. Kita vertus aš visada privalau turėti omeny, kad ji turi socialinio bendravimo problemų... tad, jai tarsi ir atleidžiamas toks elgesys, bet... o kur tas aukso vidurkis, kai vienas laimingas dėl to, kad pavyko sutarti ir kitas ramus, nes liko suprastas? (...ar gavo savo- kartais nesu tikra ar manimi manipuliuojama išmoktomis elgesio formomis ar tai labai gilus ir padidintas dėmesio ir poreikio būti suprastam šauksmas...- kurio vėlgi aš kartais negebu "suvirškinti")
... tai kankina abi puses...
Bet yra prasmė, kol yra didelis ryšys (ne vien jausmas ar noras, kad taip būtų ar turėtų būti, o tikras RYŠYS ).
Būna suabejoju savo jėgomis dėl asmeninių gebėjimų duoti vaikui visa kas geriausia, nes ir kankinu kartais (aiškiai tai suvokiu, net jei vaikas verkia ir manipuliuodamas manimi,... bet juk verkia

), dėl pačios emocinio išsekimo, egoizmo, nesuvokimo ir pan.
Et... neveltui tyrimai rodo, kad autistų tėvai patiria didžiausią emocinį stresą iš visų tėvų, auginančių ypatingus vaikus.
... kaip gerai būtų išmokti neskaudėti.. niekam
Oficialiai deklaruojama, kad autistai trūksta empatijos.
Drįstu abejoti, kad tai tiesa. Manau, kad dar didelis klausimas kurie- ar autistai, ar NT jos stokoja.
Konkretus pavyzdys iš mano vaiko suvokimo:
pirmą kartą žiūrėdama animuotą filmą apie undinėlę susigraudina dėl amžiams prarastos uodegos ir galimybės plaukti... kurį laiką aimanuoja, verkia... baigiasi filmas... vakaras... kita diena - maniškė nei iš šio nei iš to pietų miego metu pradeda raudoti "kruvinom ašarom": -" Undinėjė...plauti... " - empatijos trūkumas???