QUOTE(Pou @ 2009 06 19, 08:35)
Logopediniam (teisingiau logopedinėj grupėj) ir tik šiais metais.
O dėl tualeto reikalų, kaip ir sakau - atėjo jo laikas. Niekas nepadėjo. 2 m. su gabaliuku pradėjo po trupinį sėstis, prašytis, nes iki to - begalinės isterijos, stodavo nuo puodo, klozeto rėkdamas ir tiek. Toks jausmas, kad tiesiog bijojo.
Kai pradėjo sėstis, jau galima buvo mokintis. Tačiau po kurio laiko vėl tas pats. Vėl laukiau, kol baigsis isterijos. 3 m. vaiksščiojo su pampiu viešoj vietoj, namuose be. Vesdavau į tualetą, padarydavo viską, bet nesiprašė. Viskas mano iniciatyva. Jau ir su psichologais konsultavausi, ką čia daryti. Jie sakė, kad šie įgūdžiai autistams ateina vėliausiai, jie turi pajausti, kad gali kontroliuoti savo raukus.
Lengviau tiems, kurie tvarkinguoliai, čistulkos. Jiems nemalonu, kad kažką padarė. Jie greičiau ir prašosi. Mūsų atveju buvo, kad jis jei pridarydavo, tai jau parodydavo, vėliau pasakydavo, kad pridarė ir reikia "paut" (plaut)
VRC 3 m.6 mėn. gulėjom, buvo su pampiu, bet jis 2 savaites prabuvo sausas. Bet vėl dar pati vedžiau. Vėliau ji susirgo, reikėjo gerti antibus, paleido pilvuką ir pradėjo prašytis
Nes iki to bėda buvo - problema su dideliu reikalu, užkietėdavo viduriukai.
Tada jau pagavo azartas - nors lašiuką pasiprašęs turėdavo padaryti. Vedė ir vedė. Vėliau vėl atkrytis, didelio bijojo daryti. Nuo 4 metu bėda susitvarkė. Dabar pats nueina, padaro, nuleidžia vandenį, tik dar nemoka nusivalyti, tai kviečia mane, kai kakutį daro.
Tokia ilga istorija. Ir sunki. Aš jau galvojau, kad turėsim su tuo ilgai, ilgai bėdų.
Glikemija parodo kgliukozės kiekį kraujyje nevalgius. Urea, laktamai - medžiagų apykaitą. Ph daro ir t.t. Tie tyrimai parodo, kaip organizmas skaido įvairius produktus, ar nesikaupia nepageidaujami medžiagų apykaitos produktai.
Kai kurie rodikliai nurodo, koks gali būti sutrikimas.
Nnauk, jei eisi pas genetikus, geriau išsiklausinėk pas artimuosius apie giminaičius. Juk su vyru tikriausiai per skype gali pabendrauti, anytos galų gale paklausinėk. Klausinėja ar nebuvo kokių nors apsigimimų ir t.t. Tap pat išsiklausinėja kokiomis ligomis sirgę artimiausi giminaičiai - mama, tėtis, seneliai abiejų pusių, vaiko broliai, sweserys, tėvų broliai, seserys. Iš kur kilę (nes gali būti nežinant kraujomaiša). Tiesiog tai kartais užveda ant kelio. Nes autizmas ne visuomet kaip katė vaikšto vienas, kartais eina kaip prielipas šalia kitų ligų, sindromų.
O dėl tualeto reikalų, kaip ir sakau - atėjo jo laikas. Niekas nepadėjo. 2 m. su gabaliuku pradėjo po trupinį sėstis, prašytis, nes iki to - begalinės isterijos, stodavo nuo puodo, klozeto rėkdamas ir tiek. Toks jausmas, kad tiesiog bijojo.
Kai pradėjo sėstis, jau galima buvo mokintis. Tačiau po kurio laiko vėl tas pats. Vėl laukiau, kol baigsis isterijos. 3 m. vaiksščiojo su pampiu viešoj vietoj, namuose be. Vesdavau į tualetą, padarydavo viską, bet nesiprašė. Viskas mano iniciatyva. Jau ir su psichologais konsultavausi, ką čia daryti. Jie sakė, kad šie įgūdžiai autistams ateina vėliausiai, jie turi pajausti, kad gali kontroliuoti savo raukus.
Lengviau tiems, kurie tvarkinguoliai, čistulkos. Jiems nemalonu, kad kažką padarė. Jie greičiau ir prašosi. Mūsų atveju buvo, kad jis jei pridarydavo, tai jau parodydavo, vėliau pasakydavo, kad pridarė ir reikia "paut" (plaut)
VRC 3 m.6 mėn. gulėjom, buvo su pampiu, bet jis 2 savaites prabuvo sausas. Bet vėl dar pati vedžiau. Vėliau ji susirgo, reikėjo gerti antibus, paleido pilvuką ir pradėjo prašytis

Tada jau pagavo azartas - nors lašiuką pasiprašęs turėdavo padaryti. Vedė ir vedė. Vėliau vėl atkrytis, didelio bijojo daryti. Nuo 4 metu bėda susitvarkė. Dabar pats nueina, padaro, nuleidžia vandenį, tik dar nemoka nusivalyti, tai kviečia mane, kai kakutį daro.
Tokia ilga istorija. Ir sunki. Aš jau galvojau, kad turėsim su tuo ilgai, ilgai bėdų.
Glikemija parodo kgliukozės kiekį kraujyje nevalgius. Urea, laktamai - medžiagų apykaitą. Ph daro ir t.t. Tie tyrimai parodo, kaip organizmas skaido įvairius produktus, ar nesikaupia nepageidaujami medžiagų apykaitos produktai.
Kai kurie rodikliai nurodo, koks gali būti sutrikimas.
Nnauk, jei eisi pas genetikus, geriau išsiklausinėk pas artimuosius apie giminaičius. Juk su vyru tikriausiai per skype gali pabendrauti, anytos galų gale paklausinėk. Klausinėja ar nebuvo kokių nors apsigimimų ir t.t. Tap pat išsiklausinėja kokiomis ligomis sirgę artimiausi giminaičiai - mama, tėtis, seneliai abiejų pusių, vaiko broliai, sweserys, tėvų broliai, seserys. Iš kur kilę (nes gali būti nežinant kraujomaiša). Tiesiog tai kartais užveda ant kelio. Nes autizmas ne visuomet kaip katė vaikšto vienas, kartais eina kaip prielipas šalia kitų ligų, sindromų.
del tualeto ir pas mus panasiai buvo nors mano mazesnis, man atrode vos nepasaulio pabaiga , bet dabar pagalvoju nereikejo perdaug pergyventi jug kazkada ateis tas laikas , ir dabar visai kitaip galvoju jug vaikas nedaro specialiai , jam sunku susivokti , nors ir vel pradejo daryt i kelnes sisiu ,kakot taip ir nebuvo nustojes i kelnes , as perdaug nepergyvenu kazkada mes kartu ismoksim ir labai dziaugsimes kartu nors to nelabai kas supras

o del genetiko nanuk tu tikrai galetum apsiklausinet net ir pusbroliu ir puseseriu tetu ir dedziu ir tolimesniu giminaiciu, bet svarbiausiai kad zinotum is motinos puses daug maz viska , net ir smulkmenas ,nes tai labai svarbu .Is tevo svarbu ,bet tiek nesureiksminai kaip is motinos puses