Neįgaliukų mamyčių plepaliukai :)

ai jau tikrai grazus berniukai blondinai zidraakiai O pacios mamytes noras tureti dukryte ,igyvendinamas manau!

igyvendinamas tik nedabar gal kada veliau... dar visas demesys mazyliui, ieskojimas, veziojimas ir ttt. tas begalinis noras kad nors kiek jam pageretu. paprsciausiai bijau kad atsiradus dar vienam neistengsiu skirti jam tie k demesio kuriojam reikia. manau mane supras kiekviena mama , o pasvajoti juk galima

Pilnai tave suprantu ,as va antram neprisiruosiu,vis galvoju, kad nespesiu dviem is paskos lakstyt O ir siaip man tokia baime yra, o kas jei ir antram kas nors ne taip bus...nors zinau kad medicina siais laikais jau daug pasiekusi ir gali nustatyt viska dar maziui negimus, bet vistiek baugu kazkaip man...

gera mintis, mergaitė būtų kaip lėlė

O aš tai jau gal daugiau nenoriu , gana, jau gal senstu, kažkaip pavargstu greit. Ar čia tas pavasaris, ar šiaip viskas

kur ju sensti, asirastu ir butu gerai pamatytum. daumoteru ant senatves gimdosi ir atjauneja. o del viso kitko kaip mano mociute sako Dievas dave dantis duos ir duonos. jei ne mazio problemos tai jau seniai buciau sumascius. paskiu senatvei kaip smagu daug anuku ir vaikams geriau gali vienas i kita atsiremti. pvz as viena seimoj oi kaip bjauru.

Laba
aha, aš ir nejučiom pamąstau apie antrą, aišku, didelė baimė, kad vėl kas nors gali būti negerai..bet tikiu, kad taip jau nebebus. Bet pirmiausiai mažę reik ant kojų pastatyti, patiems atsitiesti truputį ir manau galima tėtį bus įkalbinėti antram

man taip pat sukirba tokia mintis apie antra. bet pirma reikia teveli surasti,o paskui jau kazka planuoti bet kai maniske vis auga,maziau reikia apie ja sokineti,tokia laisvesne jauciuosi. o jai jau butu antras,oi net nezinau kaip susitvarkyciau. jausciausi prirista vel prie namu.

Sveikutes

Uzsilaksciau jau su Zygimanto klase vazinejam i ekskursijas i savaite po kelis kartus,ko nesugebejom padaryt per visus metus tai dabar pa polnoj pragrame varom visur kur tik imanoma
Remontus miegamajo pagaliau baigem dabar svaru,grazu,tvarkinga

airija123 kas del lavelasu tai jau maniskis tai nagomanas jei tik pas kuria moteriskos gimines atsove pamato lakuotus nagus prieis ir paims uz rankos nesvarbu pazystama ji ar ne turiu visada but placiai atmerktom akim ir nepaleist jo is stebejimo zonos

joolita niu ka as galiu tau pasakyt kai pradejom gyvent kartu su MB pradzia buvo sunki,visko buvo. juk 6m gyvenom mes tik dviese.buvo pavydo scenu,nepasitikejimo,Zygis neprisileido MB laike atstuma,bet su laiku viskas keitesi ir ejosi tik geryn.o dabar viskas gerai draugai ir begaline meile vienas kitam
Jo seima priima normaliai,didziule meile netryksta,bet ir neatstumia.bet as ir ne su jo seima ir gyvenu man svarbu kaip sutare Zygis su MB,o ka mano kiti man nesvarbu
Kad jauties atstumta tai naturalu jiems reik laiko,kad susivoktu,susituretu su viskuo man buvo panasiai,visi ziurejo labai atsargiai nes tiesiog jie nebuvo gyvenime susiduria su neigaliukais ir nezinodavo kaip elgtis su juo.praejo keli metai kol suprato ir suvoke,kad jam gailescio nereik ir joks jis nevargsas
asmeniskai as susideliojau prioritetus,man svarbu tas zmogus su kuriuo as gyvenu ir ka jis daro ir kaip jis elgiasi.o visi kiti man antram plane jei tau su tuo zmogum gera,saugu,esi laiminga,jautiesi mylima ir mylinti ko dar reikia?
Butinai reiks pasimatyt kada

Audratum grazios nuotraukytes

sveika ir man taip atrode, kad atsiradus dviem nesusitvarkysiu. todel laukiau ilgai tarp mano vaiku 5 metu skirtumas labai daug ir dabar gailiuosi, kad negalvojau anksciau. su pirmu vaiku mokinausi, dirbau. vaikas uzaugo pas mociutes net neisivaizdavau kaip galima su vaiku sedeti namie ir apie antra ilgai net nebuvo kalbas vyras vis kalbindavo,o as tik galva purtydavau, bet va isejo netyciukas ir dabar sedziu namie su vaikais, sukuosi kaip kaip peselus, bet viska speju, net mmasina ismokau vairuoti, kad tik visur pati vaikus nuvasciau kur reikia. esu laiminga nors kartais ir labai pavargus Ramunka aciu uz koplimetus

Laba laba aūūūū

Klausom

Leba, pasirodau ir aš truputi.
Niu savaitgaliuką kaip jau kažkelinta vėl buvau išvykus.. Į puskytės 20-imtmetį... Gėda jau net pasakotis, kaip tik savaitgaliai taip aš po balių visa gegužę... Bet jau toks gimtadieningas šis menesiukas buvo, visi kvietė ka reikėjo bedaryt.

Šiaip šią savaitę pasiryšiu rimtam žingsniui, jau gal pasveikus bus neurologė, eisiu trečiadienį jei išeis dėl kelialapio. Pastarasias savaites kol laukiau jos sveikstant, vėl buvau nusprendus nutraukt kelialapio paieškas, tiek darbų, renginių su drama, bet kai priminė apie savę stuburiukas praėjusios savaitės vidury, nemiegojau vieną visą beveik naktelę, galvojau galvojau ir sugalvojau kad visgi sveikata svarbiau tikrai. Su kuo kitu pajuokaut gal galima, bet su stuburiuku visgi menki juokeliai. Kuo toliau juo labiau jaučiu. Labai labai jau reikia procedurų.